Nuotolinėje spaudos konferencijoje dalyvavo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.
15min interviu su AB „Grigeo“ vadovu Gintautu Pangoniu skaitykite čia: G.Pangonis po metų nuo Kuršių marių taršos skandalo: „Jei būsiu kaltas, kokia bausmė bus paskirta, tokią priimsiu“
Anot D.Pocienės, tyrimas yra išskirtinės apimties: išanalizuota 80 tūkst. failų, dešimt terabaitų kompiuterinių duomenų, tūkstančiai puslapių dokumentų. Vien IT specialistai pusę metų analizavo medžiagą.
Pagrindinis klausimas, kurio sulaukė prokurorės: „Kokio dydžio žala buvo padaryta gamtai?“. Tačiau G.Skersinskytė, pabrėžusi, kad ikiteisminis tyrimas jau artėja finišo link, skaičių atskleisti nepanoro. Ji tik lakoniškai pasakė, kad žala didesnė nei 1 mln. eurų, nors kiek anksčiau Seime D.Pocienė teigė, kad didesnė ir nei 5 mln. eurų.
Taip pat įmonei gresia ir bauda, kuri prokurorės teigimu gali siekti iki 5 mln. eurų.
„Šiandien mes jos (žalos, – aut. past.) neįvardysime. Tai yra pagrindinis ginčo objektas. Pati įmonė samdė ekspertus, kurie nustatė, kad žala nepadaryta. Mes manome kitaip. Mūsų specialistai paskaičiavo žalą ir ji yra nemaža. Teisingiausia būtų, kad dėl žalos pasisakytų teismas“, – teigė prokurorė.
Anot jos, vertinti, ar „Grigeo Klaipėda“ samdyti ekspertai buvo teisūs, nurodę, kad žala gamtai nepadaryta – negalima. Tai esą padarys teismas.
„Tyrimas yra labai didelės apimties, jau turint galvoje, kad apima aštuonis įmonės veiklos metus. Žmonės įmonėje keitėsi, kai kas išėjo į pensiją. Sudėtingas tyrimas, reikalauja be proto daug specifinių žinių. Tai čia ir yra didžiausi iššūkiai, kai reikia išsiaiškinti, apskritai, kokios atliekos gali būti išleistos į aplinką. Turiu pasakyti, kad tas tyrimas be galo įdomus ir didžiulis iššūkis mums visiems“, – kalbėjo G.Skersinskytė.
Prokurorė tik pakartojo jau anksčiau skelbtą informaciją, kad įtarimai pareikšti devyniems asmenims, tarp jų ir juridiniam. Pavardės įtariamųjų nėra įvardijamos. Tačiau 15min žiniomis, tarp įtariamųjų - buvę įmonės vadovai bei aukštas pareigas ėję specialistai.
„Grigeo Klaipėda“ dar praėjusių metų pradžioje po vidinio tyrimo paviešino, kad įtarimai dėl taršos krenta ant buvusio gamybos vadovo Jono Garalio ir buvusio generalinio direktoriaus Vido Beržonskio.
„Grigeo Klaipėda“ bylinėjosi su buvusiu darbuotoju J.Garaliu, kuris skundė teismui atleidimo iš darbo aplinkybes. Teisme jam pavyko įrodyti, kad atleistas buvo neteisėtai.
Už taršą atsakingiems asmenims gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skandalas – po didžiulio tyrimo
Didžiulio masto taršos skandalas buvo atskleistas po kruopščiai surengtos naktinės operacijos, kurioje, be aplinkosaugininkų, dalyvavo ir pareigūnai.
Tada išaiškinta, kad bendrovės valymo įrenginiuose Dumpiuose nuotekos po gamybos proceso buvo apvalomos tik mechaniškai, t. y. buvo pašalinamos tik kietosios dalelės. Aplenkusios biologinio valymo įrenginius nuotekos per avarinėms situacijoms naudojamą vamzdį pasiekdavo kolektorių, kuriuo tekėjo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ jau išvalytos nuotekos. Susimaišiusios jos pasiekdavo Kuršių marias. Specialistai vertino, kad šitaip bendrovė sutaupė ne vieną milijoną eurų, tačiau pridarė žalos gamtai. Visus metus, kiek vyko tyrimas, neatskleista, kokio masto žala padaryta. Skaičiavimui pasitelkti ir nepriklausomi specialistai iš užsienio. „Grigeo Klaipėda“ taip pat samdė ekspertus bendrovės padarytai žalai įvertinti. Jos samdyti ekspertai tvirtina, kad žala nebuvo didelė.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo ir dėl dokumentų klastojimo. Už šias veikas numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Įtarimai iš viso pareikšti aštuoniems fiziniams asmenims ir vienam juridiniam.
-
„Grigeo Klaipėda“ pateikė tarptautinių ekspertų išvadas dėl žalos nustatymo
-
Ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų baigiamas: žala – tikrai ne 1 ar 5 mln. eurų
-
„Grigeo Klaipėda“ praneša: pradėjo nuotekų tinklų statybos antrąjį etapą
-
2020-aisiais gamtos Lietuvoje negailėta: nuo nevalytų „Grigeo Klaipėda“ nuotekų iki spalvoto plastiko Neryje
-
Po Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdžio politikams – „Grigeo Klaipėda“ teisininkų priekaištai
-
G.Pangonis po metų nuo Kuršių marių taršos skandalo: „Jei būsiu kaltas, kokia bausmė bus paskirta, tokią priimsiu“
„Grigeo Klaipėda“: žalą kompensuosime
Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ aktyviai reiškia prisiimsianti atsakomybę už savo veiklą. Buvo samdyti tarptautiniai ekspertai iš „TIG Environmetal“, kurie esą atliko ne vieną mėnesį trukusius eksperimentus. Praėjusiais metais bendrovė per spaudą pateikė gautas išvadas.
Išvados perduotos ir Aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai bei Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Pranešime spaudai buvo rašoma, kad „ekspertų ataskaitoje teigiama, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose buvusio azoto ir fosforo poveikis Klaipėdos sąsiaurio (ir Kuršių marių) vandens kokybei buvo tikėtinai žemas arba visai nereikšmingas, o nuotekų BDS7 koncentracijos paveiktas Kuršių mariose plotas turėjo būti ribotas. Modeliavimo rezultatai esą patvirtino, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis net blogiausio scenarijaus atveju, modeliuojant, kad 85 proc. bendrovės nuotekų galėjo būti leidžiamos biologiškai nevalytos, pasireiškia tik zonoje, esančioje šalia išleistuvo vietos“.
