Įsakymas sumokėti 600 eurų
Vilnietė Lina 15min pasakojo, kad vienoje iš metalinių garažų bendrijų Vilniaus Justiniškių gatvėje garažą kažkada turėjęs jos tėvas nei iš šio, nei iš to gavo teismo įsakymą sumokėti už tą turtą 600 eurų. Moters teigimu, tai nebuvusi sąskaita, kad galėtum žinoti, už ką reikia mokėti, o tik nurodymas sumokėti nurodytą sumą.
Įsakyme parašyta, kad reikalaujama arba sumokėti 600 eurų, arba tokiam reikalavimui paprieštarauti per 10 dienų. Šeima nusiteikusi pateikti savo poziciją ir pinigų nemokėti. „Kaip tik rašome tam prieštaraujantį dokumentą. Mano tėvas tą garažą turėjo nuo sovietinių laikų, mokėjo kažkiek rublių už jį, bet jis net jokių dokumentų neturi, patvirtinančių nuosavybę. Kažkas galbūt yra bendrijoje, bet jis niekada nebuvo jokios bendrijos narys, jis nebuvo kviestas nei į bendrijos steigimą, nei į kokį susirinkimą, niekur, niekada netapo jokiu nariu. Pasidomėjau – žmogus negali per prievartą tapti bendrijos nariu“, – kalbėjo Lina.
Ji teigė pagalvojusi, kad reikia ir kitus žmones įspėti, juk vasara, žmonės atostogauja, yra išvykę, gyvena soduose, daug garažų savininkų yra pensininkai, kurie gali net nepamatyti laiško laiku. Po 10 dienų nesikreipus jau galima esą laišką gauti ir iš antstolių, tada nurodytą sumą teksią susimokėti.
Metalinius garažus turintys vilniečiai sako per metus sumokantys ir 32, ir 50 eurų per metus. Kiti, turintys čia įsirengę šiokias tokias dirbtuves, nuolat besinaudojantys elektra, kartais tiek moka ir kas mėnesį. Tad nemokėjus kelis dešimtmečius gali susikaupti išties įspūdingos sumos.
Reikalauja kraustytis
Metalinius garažus turintys vilniečiai sako per metus sumokantys ir 32, ir 50 eurų per metus.
Pasivaikščioti po metalinių garažų masyvus sostinėje ir įdomu, ir truputį baugu. Nemaža dalis teritorijų atrodo gana gūdžiai – žmonių vidury dienos beveik nėra, dalis garažų nukelta, kai kur pūpso krūvos šiukšlių, kitur jau želia gana stori medžiai.
Prie vartų į 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos teritoriją pasitinka įspėjimas nukeliamų garažų savininkams. Gerokai pasenusiame skelbime rašoma:
„Primename, kad jūs neįvykdėte 2011 01 06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, 2011 09 20 Vilniaus apygardos teismo nutarties (kuri paliko galioti nepakeistą apylinkės teismo sprendimą) ir 2011 12 23 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutarimo, kurie jus įpareigojo per 6 mėnesius iškeldinti metalinį garažą, esantį 16-ojoje metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (Justiniškių g. 124, Vilniuje). Pakartotinai įpareigojame jus iki 2017 06 01 išvežti (nukelti) jums priklausantį metalinį garažą ir jame bei apie jį susikaupusias šiukšles. Iki nurodyto termino neiškėlus garažo bus kreiptasi į antstolius dėl priverstinio garažo iškėlimo.“
Dalis šios teritorijos yra privatus sklypas. Žemė buvo grąžinta buvusiems savininkams, vėliau tie pardavė, tad dabartiniai reikalauja garažus greičiau išvežti. Daug vietų jau tuščios arba likusios krūvos šiukšlių, padangų.
Padangų kai kur prikrauta tiek, kad į vieną garažą nė tilpę nebūtų, matyti, kad kažkas čia jas atvežė ir numetė, galbūt net šiemet, nes padangos neatrodo apdulkėjusios.
32 eurai už metus
Šioje teritorijoje sutiktas vyresnio amžiaus vyras pasakojo garažą turintys nuo 1985 metų, tuomet čia laikė pirmąjį savo automobilį – zaporožietį. Dabar stovi „Škoda“, kaip sako vyras, „šita jau paskutinė, iki mirties“.
Viršuliškėse gyvenančiam vilniečiui iki garažo tenka eiti apie tris kilometrus, vis dėlto jis neslėpė esąs patenkintas, kad garažą turi – ir automobilis stovi po stogu, ir pasiremontuoti galima, ir vienas kitas namuose nebereikalingas daiktas čia vietą randa. Paklaustas, ar kaimyniniai garažai dar turi savininkus, jis ranka baksnojo, į kurį garažą dar užsuka savininkai, kurių – jau mirė ar tiesiog apleido. „Šiandien važiuosiu į degalinę, prisipilsiu degalų, rytoj – į sodą, ten dabar dukra su žentu gyvena“, – kalbėjo vyras.
Per metus bendrijai jis teigė sumokąs 32 eurus, tai pensininkui nustatyta suma. O mokėti esą yra už ką – prie vartų budi sargas, nuo 18 val. kelias valandas galima naudotis elektra, teikiamos kitos paslaugos.
Želia miškas
Dar vienas metalinių garažų masyvas Justiniškių gatvėje yra visai šalia vakarinio aplinkkelio. Čia dalis garažų nukelta jau seniai, jų vietose užaugo gana aukšti medžiai. Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo 40-oji bendrija apima garažus teritorijoje, adresu Justiniškių g. 140A. Energingas bendrijos vadovas Vidmantas Liudas Stemplys gali valandų valandas kalbėti, kodėl tokie garažai reikalingi miestui.
Bet visų pirma jis rodo dokumentus. Štai, tarkim, 1985 metų šioje Vilniaus dalyje buvo skirti du žemės sklypai po 9 ha – vienas garažams, kitas aplinkkeliui. Ir tuometiniame Lietuvos TSR Ministrų tarybos dokumente įrašyta, kad žemės paskirtis yra būtent garažų, o naudojimo pobūdis – nuolatinis. „Ir Pašilaičiai pastatyti įrašius nuolatinį pobūdį, ir Justiniškės. Gal reikia griauti?“ – nelabai linksmai nusijuokia V.L.Stemplys.
Ir Pašilaičiai pastatyti įrašius nuolatinį pobūdį, ir Justiniškės. Gal reikia griauti? – klausia V.L.Stemplys.
Taip pat V.L.Stemplys rodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 metų raštą, kuriame pateikiama nuomonė apie metalinius garažus.
Jame rašoma, kad „norint perkelti daiktą į kitą vietą, būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, tad šis daiktas praranda savo paskirtį, todėl laikytinas nekilnojamu daiktu“. „Metaliniai garažai ne taip, kaip spaudos kioskai, kurie stovi ant šaligatvio be nieko, yra be grindų, jie turi būti pastatyti ant pamatų, jo ant žemės nepadėsi. Pagamintas tas garažas yra iš atskirų dalių, bet sudėjus jį – tai jau stacionarus darinys“, – kalbėjo pirmininkas.
Sprendžia dalį parkavimo problemų
Vyras įsitikinęs, kad šie garažai gelbėja Vilnių nuo dar didesnių automobilių sangrūdų daugiabučių kiemuose.
„Mašinų parkavimas Vilniaus mieste yra pats blogiausias Lietuvos respublikoje. Paimkime visus mikrorajonus – Justiniškes, Pašilaičius, Perkūnkiemį, Fabijoniškes, Lazdynus ir t.t. Po 17 val. kiemai užgrūsti taip, kad atvažiavusi moteriškė su vaiku jau neturi kur pasistatyti mašinos, atvažiavę ugniagesiai neįvažiuoja, greitoji pagalba nežino, per kur ligonį išnešti, jeigu reikia, avarinės tarnybos neranda vietos. Galėčiau dar vardinti ir vardinti. Padėtis labai bloga. Visos šitos mašinos, kurios dabar pas mus stovi, daug savininkų pagyvenę žmonės, paliekantys automobilius ypač šaltuoju laiku, stovi priekabos, motociklai ir t.t., jeigu dar išmesime į kiemus tokią krūvą, tai matysime, kas iš viso Vilniaus mieste pasidarys“, – piktinosi bendrijos pirmininkas.
Anot V.L.Stemplio, Rygoje, Estijos, Vokietijos miestuose tokie garažai yra registruojami Registrų centre, jie išlieka. Bet Lietuvoje to nedaroma, tik bandoma bet kokia kaina jų atsikratyti.
Mašinų parkavimas Vilniaus mieste yra pats blogiausias Lietuvos respublikoje, – piktinosi V.L.Stemplys.
Jo vadovaujamoje bendrijoje šiuo metu yra naudojamų apie 950-1000 garažų. Dar šiek tiek yra apleistų, kitur tuščios vietos jau medžiais apaugo. Iš kažkada buvusios 9 ha teritorijos dabar bendrija deklaruoja apie 2,1 ha po funkcionuojančiais garažais, kita žemė išdalinta privatiems savininkams.
Metinis mokestis šioje bendrijoje siekia šiemet 50 eurų, pensininkams – 46 eurus. Pirmininkas pripažįsta, kad ne visi garažų savininkai noriai moka už savo turtą, tenka ir patiems skambinėti, važiuoti į namus, pasitelkti skolų išieškotojus.
40 ha žemės Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad sostinėje metaliniai garažai užima 33 valstybinės žemės teritorijas trylikoje rajonų – Antakalnyje, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujininkuose, Naujojoje Vilnioje, Paneriuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Rasose, Šnipiškėse, Vilkpėdėje ir Viršuliškėse. Bendras užimamos teritorijos plotas – apie 40 ha, užimamuose plotuose gali būti iki 10 tūkst. metalinių garažų.
NŽT turėtų kreiptis į žinomus garažo naudotojus ir įpareigoti juos nusikelti garažus, o jiems nesutikus to padaryti gresia bauda iki 1200 eurų.
Ir neatrodo, kad šie garažai atrodo miestui kaip galimybė kiek sumažinti automobilių kiekį daugiabučių namų kiemuose: „Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl valstybinės žemės naudojimo patikrinimo. NŽT turėtų kreiptis į žinomus garažo naudotojus ir įpareigoti juos nusikelti garažus, o jiems nesutikus to padaryti už valstybinės žemės savavališką naudojimą gresia bauda iki 1200 eurų. Tie garažai, kurių naudotojai nėra žinomi, gali būti nukelti tik teismo sprendimu, t.y. NŽT turi teisę kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo.
Vilniaus miesto savivaldybė buria darbo grupę, kurios tikslas organizuoti metalinių garažų, esančių valstybinėje žemėje ir sudarančių kliūtis viešosios paskirties objektų plėtrai, iškeldinimo darbus.“
Alternatyvių automobilių stovėjimo aikštelių Vilniaus savivaldybė neplanuoja. Esą garažai trukdo kitokiems projektams.
„Pirmenybė teikiama toms metaliniais garažais užimtoms teritorijoms, kurios trukdo infrastruktūros plėtrai, pvz.: teritorija tarp Giedraičių, Kintų ir Kaltanėnų gatvių, kurioje ketinama įrengti miestiečiams ir miesto svečiams patrauklią viešąją erdvę. Atsižvelgus į bendruomenės pageidavimus Šnipiškėse planuojama pastatyti 18 metrų apžvalgos bokštą, iš kurio bus galima pamatyti saugomą medinio paveldo teritoriją, kuri yra abipus Giedraičių gatvės. Taip pat čia planuojama įrengti prekybai skirtus paviljonus, treniruoklius, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, pėsčiųjų takus ir pan.“, – teigia Vilniaus savivaldybė.
Biudžeto lėšomis miestas metalinius garažus iškelia, savivaldybės atstovų teigimu, tik iš tokių teritorijų, į kurias ketina investuoti, siekdama užtikrinti visuomenės poreikius t.y įrengiant viešąsias erdves, skverus, parkus, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektus ir pan. Naujos automobilių stovėjimo aikštelės gyvenamuose rajonuose šiame sąraše nenurodomos.
