Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas leidiniui „The Guardian“ labai taikliai apibūdino vienkartinio plastiko žalą: „Jis pagaminamas per penkias sekundes, jūs jį sunaudojate 5 minutes, o po to praeina dar 500 metų, kol gaminys suyra“. Ar tikrai to 5 minučių įpročio negalėtume pakeisti?
Didžioji Britanija ėmėsi griežtų veiksmų
Plastikui pagaminti reikia ne tik naftos, tačiau ir vandens bei energijos išteklių. Siekiant išgauti norimas savybes, jis apdorojamas cheminėmis medžiagomis, kurios taip pat teršia aplinką. Organizacijos „Plastiko sriuba“ („Plastic soup foundation“) duomenimis, arti dešimtadalio visos pasaulyje išgaunamos naftos naudojama plastiko gamybai.
Viename kvadratiniame šios jūros kilometre plūduriuoja apie 40 šiukšlių. Plastikas irsta apie 400 metų, o vandenyje jis yra į smulkias daleles, kurias ėda žuvys, vėžliai, vandens paukščiai, banginiai.
Balandžio 18-ąją Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May paskelbė, jog vienkartiniai plastikiniai šiaudeliai, gėrimų maišymo lazdelės ir vienkartinės veido valymo kempinėlės šalyje bus uždraustos, pranešė leidinys „Financial Times“. Negana to, kovai su plastiko šiukšlėmis vandenynuose Didžioji Britanija iš biudžeto atriekė 60 milijonų svarų sterlingų (daugiau nei 68 milijonus eurų). Britai yra numatę iki 2042-ųjų atsisakyti visų vienkartinių plastiko produktų.
Dar vienas svarbus žingsnis Didžiojoje Britanijoje – čia bus įvedama užstato sistema, labai panaši į tą, kurią turime Lietuvoje. Pagrindinis jos tikslas – kova su plastiko tarša.
Plastikas – jūrose, kur maudomės per savo atostogas
Matyt, didžiausia plastiko bėda ta, kad jis labai pigus ir patvarus. Tačiau pusė visų plastiko gaminių yra vienkartiniai – jie išmetami iškart po naudojimo.
Pavyzdžiui, kol perskaitysite šį straipsnį, apie 5 milijonai plastikinių maišelių visame pasaulyje bus panaudoti ir, tikėtina, netrukus išmesti į artimiausią šiukšliadėžę. Taip pat, per šį laiką vandenynai pasipildys maždaug tokiu kiekiu plastiko, tarsi penki savivarčiai būtų į vandenį išvertę po kupiną priekabą atliekų. Tokie pokyčiai įvyksta kas 5 minutes.
Žinome, jog Ramiajame vandenyne plūduriuoja 25 Lietuvų dydžio šiukšlių sala, tačiau šįkart apsižvalgykime po artimesnius vandens telkinius. Pavyzdžiui, kur šią vasarą vyksite atostogauti? Į Ispaniją, Graikiją, Italiją ar Turkiją? Į Viduržemio jūros paplūdimius? Viename kvadratiniame šios jūros kilometre plūduriuoja apie 40 šiukšlių. Plastikas irsta apie 400 metų, o vandenyje jis yra į smulkias daleles, kurias ėda žuvys, vėžliai, vandens paukščiai, banginiai. Britų naras Rickas Horneris situaciją iliustravo trumpučiu vaizdo įrašu, kurį užfiksavo Balyje.
Daugybė mikroplastiko dalelių patenka į mūsų upes ir ežerus, jas ėda žuvys ir kiti vandens gyvūnai, kuriuos vėliau valgome mes. Mokslininkai pripažįsta, kad valgome vis daugiau ir daugiau plastiko, tik to pasekmių kol kas dar niekas neišsiaiškino.
10 dažniausiai pasitaikančių šiukšlių Europos paplūdimiuose
10 dažniausiai Europos paplūdimiuose randamų šiukšlių yra: nuorūkos, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai puodeliai, plastikiniai gėrimų buteliukai, vienkartinės maisto dėžutės, sprogę balionai, vienkartiniai įrankiai, traškučių pakeliai, plastikiniai ausų krapštukais ir moteriškos higienos priemonės.
Europos institucijos iki 2030-ųjų įsipareigojo pasiekti, kad visą čia parduodamą plastiką būtų įmanoma perdirbti. O kaip su plastiko šiukšlėmis sekasi Lietuvoje? Galima pasidžiaugti, jog 2017-aisiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, komunalinių atliekų sraute įvairiose savivaldybėse rasta tik 0,5-0,6 procento PET pakuočių, kurias gyventojai galėjo atiduoti perdirbti.
Įsigykite vasarai keletą komplektų medinių įrankių arba tiesiog važiuodami į iškylą nepamirškite įsidėti įrankių komplekto iš namų.
2016-aisiais metais įvesta užstato sistema mus išmokė grąžinti vienkartinius plastikinius buteliukus. Anksčiau perdirbimui sugrįždavo vos kiek daugiau nei trečdalis į rinką išleistų vienkartinių buteliukų. 2017-aisiais 92 proc. plastiko buteliukų buvo grąžinta perdirbti, o tai yra beveik 11 tūkst. tonų plastiko. Užuot pasilikęs mūsų aplinkoje, perdirbamas ir grąžinamas naujam gyvenimui.
Kaip sumažinti plastiko savo gyvenime?
Taigi, keli žingsniai, kuriuos galime padaryti, kad ateityje nei Baltijos, nei kitose jūrose netektų plaukioti tarp plastiko šiukšlių:
- Visus užstato ženklu pažymėtus vienkartinius buteliukus grąžinkite į taromatus
- Kitas plastiko atliekas, pakuotes neškite į plastikui skirtą rūšiavimo konteinerį
- Kavinėse, baruose prašykite padavėjos nedėti į gėrimą plastikinio šiaudelio. Jei šiaudelių labai reikia, galima įsigyti popierinių – jie tikrai atlaikys tas kelias minutes, kol išgersite gėrimą. Galite įsigyti ir daugkartinį stiklinį arba metalinį gėrimo šiaudelį
- Naudokitės daugkartiniu puodeliu, maisto termosais arba dėžutėmis
- Įsigykite vasarai keletą komplektų medinių įrankių arba tiesiog važiuodami į iškylą nepamirškite įsidėti įrankių komplekto iš namų
- Įsigykite sviestinio (kepimo) popieriaus ir produktus vyniokite į jį
- Nešiokitės medžiaginį ar popierinį pirkinių maišelį
