„Norime atkreipti dėmesį į S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcinio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų pirkimo atviro konkurso rengėjų ir nesąžiningų rangovų galimą planą įsisavinti milžinišką mokesčių mokėtojų pinigų sumą.
Pirkimo sutarties sąlygos suteikia galimybę proteguojamam tiekėjui, pateikus pasiūlymą, net neviršijantį 25 mln. eurų, gauti 64,446 mln. eurų, – teigiama pretenzijoje.
Nors konkurso sąlygos apribojo pateikiamų pasiūlymų kainas neadekvačiai maža 25 mln. eurų suma (analogiškų projektų vertė negali būti mažesnė nei 35 mln.), tokiu būdu užkertant kelią sąžiningiems rangovams dalyvauti konkurse, pirkimo sutarties sąlygos suteikia galimybę proteguojamam tiekėjui, pateikus pasiūlymą, net neviršijantį 25 mln. eurų, gauti 64,446 mln. eurų“, – rašoma 15min atsiųstame anonimiškame pretenzijos viešojo konkurso rengėjui tekste.
Sąlygos išduoda suokalbį?
Toliau jame dėstomi galimą neteisėtumą ar neskaidrumą neva įrodantys argumentai, išryškinamos tiekėjui pasirodžiusios įtartinos konkurso sąlygų ar pirkimo sutarties projekto detalės. Pretenzijos autoriaus vertinimu, konkurso pirkimo sąlygos buvo suformuluotos taip, kad garantuotų laimėjimą iš anksto perkančiosios organizacijos pasirinktam tiekėjui, kuris, tikėtina, žino, kad gali pateikti neprotingai mažą pasiūlymą, bet faktiškai galės „įsisavinti“ daugiau.
„Pirkimui pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus ir sutartis sudaroma su dalyviu, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Vertinama kaina ir darbų atlikimo terminas. Iš esmės, pirkimo laimėtoją nulems pasiūlymo kaina.
Pirkimo sąlygose savivaldybė numatė, kad bendra pasiūlymo kaina neturi viršyti 25 mln. eurų. Iš pirmo žvilgsnio galima spręsti, jog tai ir yra savivaldybės suplanuotas pirkimo biudžetas. Tačiau pirkimo sutarties projekte jau nurodyta, kad pradinė sutarties vertė yra 32,223 mln. eurų. Kaina kyla dėl galimų papildomų darbų, viršijančių lokalinėse sąmatose nurodytų darbų preliminarius kiekius ir (ar) apimtį, kiekių ir (ar) apimties vertę.
Toks skaičių ir kainos dalių nesutapimas pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje kelia nemažai klausimų ir liudija apie, tikėtina, iš anksto neteisėtai pasirinkto tiekėjo protegavimą“, – įtarimus metė pretenzijos autorius.
Kreipėsi į savivaldybę
Anot jo, pirkimo dokumentuose nėra atskleista ar paaiškinta, kuo remiantis yra apskaičiuota sutarties vertė, kodėl ji didesnė net 7,223 mln. eurų suma nei suplanuotas pirkimo biudžetas.
Anot jo, pirkimo dokumentuose nėra atskleista ar paaiškinta, kuo remiantis yra apskaičiuota sutarties vertė, kodėl ji didesnė net 7,223 mln. eurų suma nei suplanuotas pirkimo biudžetas.
Šį klausimą potencialūs tiekėjai Kauno miesto savivaldybei pateikė dar spalį. Sulaukė atsakymo, jog „neatitikimo tarp pirkimo dokumentų ir sutarties projekto nėra. Sutarties projekte nurodyta kainodara yra parengta pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą Kainodaros taisyklių nustatymo metodiką, kurioje nurodyta, kad nurodant pradinę sutarties vertę, į ją įtraukiama ir ta vertė, kuri gali atsirasti dėl pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytos galimybės įsigyti papildomas paslaugas ir/ar darbus“.
Visa tai, potencialaus tiekėjo teigimu, prieštarauja aiškumo, tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principams, kadangi, pirmiausia, tiekėjams nėra aiški galutinė sutarties kaina ir perkančiosios organizacijos taikomos kainodaros taisyklės, antra, akivaizdu, kad tiekėjai ir jų pasiūlymai toje pačioje situacijoje bus vertinami skirtingai.
„Šiuo atveju savivaldybė nurodo, kad tiekėjų pasiūlymai negali viršyti 25 mln. eurų, tačiau planuoja pirkimo sutartį sudaryti iš anksto nulemtai sumai – 32,223 mln. eurų, nepriklausomai nuo pasiūlymo kainos ir įtraukdama naują, neaišku kaip apskaičiuojamą vertę.
Pirkimo sutartyje numatyta kainodara yra neva parengta pagal Kainodaros metodiką. Tačiau joje numatyta, kad nurodant pradinę sutarties vertę, į ją įtraukiama ir ta vertė, kuri gali atsirasti dėl galimybės įsigyti papildomas prekes, paslaugas ir (ar) darbus. O kiekio (apimties) keitimai galimi, kai jie iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluoti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama.
Tačiau nei pirkimo sutarties, nei kituose pirkimo dokumentuose nėra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta galima keitimų apimtis (kiek/kokia apimtimi lokalinėse sąmatose nurodyti preliminarūs kiekiai gali keistis) ar keitimų pobūdis. Perkančioji organizacija nurodė tik aplinkybes, kurioms esant preliminarūs kiekiai gali keistis, kitas sąlygas palikdama tiekėjų spėlionėms ir skirtingam traktavimui.
Kita vertus, taip pat yra neaišku, kokiu būdu buvo apskaičiuota pradinė sutarties vertė – 32,223 mln. eurų, kadangi, manytina, jog toks skaičius pasirinktas ne atsitiktinai, o perkančiajai organizacijai įvertinus ir apskaičiavus kokia apimtimi atitinkami preliminarūs darbų kiekiai gali keistis. Dėl šios priežasties yra visiškai nesuprantama, kodėl ši apimtis nebuvo nurodyta pirkimo dokumentuose, tiekėjus paliekant visiškoje nežinioje“, – toliau dėstoma pretenzijoje.
Kaina gali išaugti dvigubai
Pasak pretenzijos autoriaus, net jei ir tiekėjas, siekdamas laimėti, pateiktų itin mažą pasiūlymą, pvz., 15 mln. eurų, veikdamas nesąžiningai, susitarimo su perkančiąja organizacija pagrindu, pagal aptariamas pirkimo sąlygas, darbams atlikti vis tiek galės disponuoti visa sutarties suma. Tuo tarpu nesant jokių aiškių kriterijų, kaip papildomų darbų sumos dydis yra nustatomas, perkančioji organizacija kitiems tiekėjams gali nurodyti ženkliai mažesnę sumą papildomiems darbams, jeigu vis dėlto laimėtų ne iš anksto neteisėtai pasirinktas tiekėjas.
Pasak pretenzijos autoriaus, net jei ir tiekėjas, siekdamas laimėti, pateiktų itin mažą pasiūlymą, pvz., 15 mln. eurų, veikdamas nesąžiningai, susitarimo su perkančiąja organizacija pagrindu, pagal aptariamas pirkimo sąlygas, darbams atlikti vis tiek galės disponuoti visa sutarties suma.
Kiti tiekėjai paprasčiausiai negali teikti itin mažų kainų, nes nežino, kiek papildomų darbų savivaldybė ketina įsigyti, nes atitinkamas skaičius „atsiras“ tik pasirašant sutartį, o, labai tikėtina, iš anksto neteisėtai pasirinktas tiekėjas tą skaičių žino ir turi beveik faktinę garantiją, kad galės siūlyti geriausią kainą be rizikos dirbti su nuostoliu.
„Taigi nepriklausomai nuo laimėjusio pasiūlymo kainos, o laimės tas, kas ją pasiūlys mažiausią, būtent perkančioji organizacija šiuo atveju turi diskreciją pasirinkti: suteikti tiekėjui 32,223 mln. eurų biudžetą darbams atlikti ar numatyti jį mažesnį“, – daroma išvada pretenzijoje.
Joje dėstoma, kad pirkimo sutarties projekte taip pat įtvirtintos itin palankios sąlygos perkančiajai organizacijai ir jos pasirinktam tiekėjui nesąžiningai manipuliuoti sutarties keitimo galimybe, netgi susitarti dėl papildomų darbų kiekių, kurių bendra vertė sudarytų net iki 100 proc. sutarties vertės.
„Negana to, kad nurodoma sutarties pradinė vertė yra apie 29 proc. didesnė nei maksimalus galimo teikti pasiūlymo dydis, tačiau be viso to dar ir šią padidintą sutarties vertę, t. y. antra tiek, tiekėjas gali gauti už papildomus darbus, neskelbiant jokio naujo pirkimo ir užkertant sąžiningą tiekėjų konkurenciją rinkoje. Faktiškai, labai tikėtina, kad liekant galioti esamoms pirkimo sąlygoms, šitam projekte bus „įsisavinta“ 64,446 mln. eurų“, – reziumavo pretenzijos autorius.
Iš piršto laužti kaltinimai
15min paprašė potencialaus tiekėjo metamus įtarimus pakomentuoti perkančiąją organizaciją – Kauno miesto savivaldybę.
Sulaukęs pretenzijos tekstu paremtų klausimų, administracijos direktorius Gintaras Petrauskas žodžių į vatą nevyniojo: „Iš pateiktų klausimų galima daryti tris išvadas – arba skundą pateikusi įmonė neturi patirties tokio dydžio konkursuose, arba nėra susipažinusi su nuo liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, arba, skleisdama iš piršto laužtus kaltinimus, tiesiog bando stabdyti visai Lietuvai svarbų konkursą. Kuris atsakymas teisingas – nežinau“.
Pasak jo, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad skundą pateikusi įmonė yra labai maža, ir naujas stadionas tikrai nėra tas objektas, kurį ji sugebėtų pastatyti. Todėl, G.Petrausko teigimu, tai labai panašu į bandymą piktybiškai vilkinti stadiono konkursą.
„Nežinau, kam tai gali būti naudinga. Tai labai panaši istorija, kuri vyko paskelbus pirmosios Laisvės alėjos dalies rekonstrukcijos konkursą. Jis panašiais būdais buvo vilkinimas ne vieną mėnesį. Kalbant apie konkurso sąlygas, jos yra parengtos preciziškai laikantis visų atnaujinto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Kiekvieno tokios vertės konkurso sąlygas, prieš jas paskelbiant viešai, tikrina ir tvirtina skrupulingai dirbanti Viešųjų pirkimų tarnyba. Lygiai taip buvo ir šio konkurso atveju.
Galų gale tai, kad skundą pateikusios įmonės kaltinimai yra blefas, įrodo įvykęs pirmasis konkurso etapas, kuomet nei vienas dalyvis nepasiūlė kainos, kuri būtų mažesnė už nustatytą konkurse“, – pabrėžė administracijos direktorius.
Mano, jog papildomų darbų neprireiks
Paklaustas, kaip buvo nustatyta maksimali pasiūlymų kaina – 25 mln. eurų, pašnekovas atsakė, kad ją nustatė savivaldybės specialistai, įvertinę parengtą projektą ir šiuo metu rinkoje esančias kainas.
„Kaip parodė šviežia patirtis, maksimali kaina buvo per žema. Skelbiant atnaujintą konkursą ji bus padidinta. Dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo ir neskaidrumo geriausiai galėtų pakomentuoti Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri tvirtina šias sąlygas. Visi pirkimų dokumentuose ir pirkimo sutarties projekte nurodyti skaičiai yra nustatyti griežtai vadovaujantis atnaujinto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis“, – dar kartą pabrėžė G.Petrauskas.
Į pradinę sutarties vertę norint įtraukti nuostatas dėl papildomų prekių, paslaugų ar darbų kiekio keitimo galinčią atsirasti vertę, turi būti nurodytos ne tik galimų keitimų aplinkybės, bet ir jų apimtis bei pobūdis. Paklaustas, kodėl šiuo atveju pirkimo sutarties projekte nebuvo nurodytos galimų keitimų apimtys ar keitimų pobūdis, tik aplinkybės, G.Petrauskas atsakė: „Todėl, kad planuojame, jog visas projektas bus įvykdytas neperkant papildomų prekių, paslaugų ir darbų“.
32,223 mln. eurų pradinė sutarties vertė, pasak jo, apskaičiuota pagal atnaujintame įstatyme nustatytą metodiką. Kitoks skaičiavimas pagal teisės aktus nėra įmanomas.
Administracijos direktoriaus teigimu, visas pretenzijos autoriaus pateikiamas abejones išsklaidė jau įvykęs pirmasis konkursas, kuriame nepasitvirtino čia minimos iš piršto laužtos prielaidos.
Pretenzijos sulaukė ir Viešųjų pirkimų tarnyba
Dėl šio pirkimo lapkričio 28 d. pretenzijos sulaukė ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), šiuo metu vertinanti pirkimo riziką.
15min paprašyta įvertinti minimo konkurso sąlygose ir pirkimo sutarties projekte nurodytas sumas (kodėl maksimalaus galimo pasiūlymo suma pirkimo sutarties projekte išauga net 30 proc.), VPT vyriausioji specialistė Sigita Zumerytė-Arlauskienė atsakė: „Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) ar viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad perkančioji organizacija privalo pridėti papildomą vertę prie sutarties vertės, taip padidinant jos vertę. Nėra ir jokio privalomo dydžio, kuriuo reikia „užauginti“ kainą“.
Anot jos, kaip apskaičiuojama sutarties kaina, kaip įkainojamas pirkimo objektas, pirmiausia priklauso nuo pasirinktos kainodaros būdo. Jei pasirinkta fiksuota kaina darbų sutartyje – tuomet tiekėjui mokama tiekėjo pasiūlyta fiksuota kaina, jei faktinė pirkimo dokumentuose bei sutartyje nurodyta darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės (ir jei perkančioji organizacija nėra nusistačiusi kitokio dydžio nei kad proc.).
„Vadinasi, jei fakte darbų apimčių nuokrypiai iki 15 proc., tiekėjui sumokama konkreti fiksuota kaina. Jei nuokrypiai didesni – tada jau taikomos sutarties korekcijos. Jei pasirinkta fiksuoto įkainio kainodara, tai atsiskaitoma pagal faktinius kiekius, neviršijant sutartyje nurodytos kainos. O ji gali būti arba tokia kaina, kokia gaunama apskaičiavus maksimalius kiekius padauginus iš įkainių arba kita suma, jau nusistatyta pačios perkančiosios organizacijos savo nuožiūra, nes VPĮ ar metodika konkrečių dydžių šioje vietoje nenustato“, – patikino specialistė.
Antro konkurso metu kainos neprivalo kelti
Pasiteiravus, ar 25 mln. eurų kaina tokio tipo objektui yra logiška ir pakankama, S.Zumerytė-Arlauskienė atsakyti negalėjo: reikėtų prieš tai atlikti rinkos analizę, įvertinti, ar turinys pirkimo objekto, sutarties vykdymo sąlygų identiškas ar panašus tam, ką pirko panašiuose projektuose, kurių vertės gerokai didesnės. Pvz., darbų vykdymo terminas – jei jis labai sutrumpinamas, kaina užauga, nors darbai tie patys.
„Perkančioji organizacija gali rinktis, kuriuose pirkimuose vertins tik kainą, o kuriuose be kainos dar ir kitus kriterijus (kokybę ir pan.). Norint atsakyti į kitus viešojo pirkimo teisėtumo ar ne klausimus, reikia atlikti pirkimų vertinimą.
Šioje pretenzijoje pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas.
Antro konkurso metu kainos neprivaloma kelti. Bet jei perkančioji organizacija nuspręs perskaičiuoti planuojamą vertę, tai VPT nenustato, kokia verte padidinti ar sumažinti turi – koregavimai turės atitikti situaciją rinkoje. Perkančioji organizacija turi įvairių variantų: pvz., peržiūrėti sąlygas. Gal jos dirbtinai riboja konkurenciją, o pašalinus, daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti, gautų konkurencingesnius pasiūlymus“, – teigė VPT specialistė.
VPT atstovai patikino, jog tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šioje pretenzijoje pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas.
