Anot „Metro sąjūdžio“ atstovų, išanalizavus Ūkio subjektų grupės pateiktą viešojo transporto vystymo iki 2040 metų koncepcijos, kuri bus pateikta svarstyti Vilniaus miesto tarybai, ataskaitą, nustatyta, kad ataskaitoje yra manipuliuojama faktais ir skaičiais, daromos prieštaringos išvados, siekiant pagrįsti tai, kas iš anksto nuspręsta.
Ūkio subjektų grupės rengėjai, nagrinėdami požeminės transporto priemonės įdiegimą, teigia, kad metropolitenas yra ekonomiškai nepagrįstas ir suteiktų neigiamą poveikį aplinkai. Tokias išvadas rengėjai padarė, anot „Metro sąjūdžio“ atstovų, apsiriboję siaurais kriterijais ir nenagrinėję metropolitenų eksploatacijos bei ekonominio efektyvumo užsienio šalių patirties.
Požeminė transporto priemonė metropolitenas pristatyme buvo pateikta kaip konkurencinė viešojo transporto priemonė (tramvajui, autobusams, troleibusams) ir nebuvo analizuota kaip pagrindinis susisiekimo stuburas bei vienas iš svarbiausių darnios plėtros elementų.
„Metro sąjūdžio“ aktyvas viešojo transporto specialiojo plano sudarymo valdymo grupės pirmininkui, vicemerui Romui Adomavičiui įteikė kelių tūkstančių piliečių pasirašytą peticiją ir 23 įvairių ūkinių, mokslinių bei visuomeninių asociacijų pareiškimus dėl metropoliteno koncepcijos pateikimo svarstymui miesto tarybai.
Ataskaitos rengėjai akcentavo, kad įrengti Vilniuje metro yra per brangu palyginti su kitomis transporto priemonėmis. Palyginę su kitais Europos miestais, kurie turi metropoliteną, pastebėta, jog praktiškai visuose gyventojų skaičius yra didesnis, negu Vilniuje.
