Spalio 5-osios paryčiais, apie 4 valandą, Radviliškio pakraštyje esančioje „Gairelitos“ teritorijoje kilo milžiniškas gaisras. Užsidegė sukrautas didžiulis pjuvenų kalnas. Kalno aukštis prilygo penkiaaukščiam daugiabučiui, o liepsnos kilo dar gerokai aukščiau.
Ant liepsnų supilti keli tvenkiniai – 120 tūkst. tonų vandens
Prireikė pusantros paros, kol ugniagesiai patvirtino, jog liepsna yra suvaldyta. Gaisrui gesinti išlieta per 120 tūkst. kubinių metrų vandens. Taip pat buvo naudojamos specialios putos, kurios vėliau gerokai pakenkė aplinkiniams vandenims.
Įvykio vietoje oficialiai dirbo 55 ugniagesiai ir 25 kariai. Iš viso – per šimtas žmonių. Taip pat paromis be miego triūsė netoliese gyvenantys radviliškiečiai ir jų draugai.
Gaisras lokalizuotas buvo spalio 6 dieną 14.02 val., tačiau dar pusantros savaitės iš pjuvenų krūvos vertėsi dūmai. Sustabdžius gesinimą liepsnos vėl būtų lengvai atsigavę. Juolab, kad vyravo stiprūs vėjai.
Per gaisro gesinimą buvo išsemti keli aplinkiniai vandens telkiniai. Ugniagesiai sujungė žarnas ir be perstojo pumpavo bei purškė vandenį ant vis rusenančio kalno.
Per gaisro gesinimą buvo išsemti keli aplinkiniai vandens telkiniai. Ugniagesiai sujungė žarnas ir be perstojo pumpavo bei purškė vandenį ant vis rusenančio kalno.
Dvi paras ugniagesiams talkino kariškių sraigtasparnis, kuris vienu metu išpila tris tonas vandens.
Pilotai šimtus kartų skrido semti tritonę bambę ir nuolat vandenį pylė ant degančio pjuvenų kalno.
Antrąją gaisro dieną sraigtasparnis Mi-8 tokių bambių išpylė 139. Tai labai padėjo lokalizuoti gaisrą.
Dūmais springę vietiniai juokauja, kad taip netikėtai prasidėjo šildymo sezonas. Gaisro metu buvo paskelbta ekstremali situacija, kurios metu gamta buvo žmonių pusėje – daugiausia nešė dūmus per Radviliškio pakraštį, o ne centrą. Mokykla buvo pasirengusi apnakvyndinti dūmų uždangoje gyvenančius žmones.
Miestas per pirmas kelias gaisro valandas išdalino per 1000 kaukių – kiek tik turėjo rezerve. Vėliau išdalinta dar apie 3000. Kaukes kiekvienam į rankas įdavė policijos pareigūnai.
Išgelbėta 20 tonų žuvies
Dūmai dar teberūko, kai Radviliškio ir Pakruojo žvejai prabilo apie ekologinę katastrofą – aplinkiniuose tvenkiniuose dėl deguonies trūkumo masiškai trokšta žuvys.
Nuo gaisravietės nutekėjęs suodinas vanduo užkimšo nuotekų valymo įrenginius ir uždusino nemažai žuvies.
Po šios žinios nustota naudoti putas, kurios ir paralyžiavo valymo įrenginių darbą. Nepaisant to, iš gaisravietės atitekantis žuvims pražūtingas vanduo sustabdytas tik praėjus daugiau nei penkioms paroms.
Iš gaisravietės atitekantis žuvims pražūtingas vanduo sustabdytas tik praėjus daugiau nei penkioms paroms.
Vėliau aplinkosaugininkai pasiūlė šalia įmonės susikaupusį užterštą gesinimo vandenį perpumpuoti į senus Radviliškio nuotekų valymo įrenginių tvenkinius.
Tai padėjo padaryti priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba. Ugniagesiai nutiesė daugiau kaip dviejų kilometrų trasą su mobilia perpumpavimo stotimi.
Pradėta skaičiuoti gamtai padaryta žala. Gaisro metu aplinkos orui, pirminiais duomenimis padaryta žalos už 1,5 milijono eurų. Žuvų ištekliams padaryta žalos už daugiau kaip 48 tūkstančius eurų.
Bendri nuostoliai siekia milijonus
Lapkričio pabaigoje paskelbta, kad gaisras ir jo padariniai galutinai likviduoti. Nuolat buvo atliekami vandens tyrimai. Po kurio laiko pastebėta, kad padėtis pradėjo gerėti.
Obelės upėje ir jos intake į normos ribas atsistatė rūgštingumas ir vandenyje ištirpusio deguonies kiekis. Atstatytas ir Radviliškio nuotekų valymo įrenginių darbas.
Radviliškio savivaldybė suskaičiavo ne nuostolius, bet patirtas išlaidas – 533 tūkst. eurų.
410 tūkst sudaro vandens valymo įrenginių tvarkymas. Likusios išlaidos, dyzelinas, kelio remontas, pjuvenų pervežėjų samdymas.
Radviliškio meras Antanas Čepononis dar neturi oficialių duomenų, kiek visas gaisras kainavo valstybei – ugniagesiams, kariškiams, policijai. Tokie paskaičiavimai gali užtrukti iki pavasario.
Šalia gaisro gyvenantiems žmonėms dėl smarkiai sulietų pastatų savivaldybė skirs vienkartinę apie 1000 eurų kompensaciją. Tokios skiriamos visiems, patyrusiems gaisrą ar kitą nelaimę.
Gyventojai planuoja bylinėtis su bendrove dėl visų patirtų nuostolių atlyginimo. „Gairelita“ šioje vietoje gyvuoja ir auga jau 15 metų. Pjuvenos buvo suverstos sklype, kurį bendrovė kadaise įsigijo iš kaimynystėje gyvenančių ir dabar nuo gaisro kentėjusių žmonių.
Gaisro metu liepsnojo 40 tūkst. tonų pjuvenų stirta – keturis kartus daugiau už leidžiamą kiekį.
Pagal savo galingumą bendrovė galėjo sandėliuoti 9 tūkst. tonų pjuvenų, tačiau tokių nurodymų nesilaikė.
Gaisro metu liepsnojo 40 tūkst. tonų pjuvenų stirta – keturis kartus daugiau už leidžiamą kiekį.
„Gairelita“ gamina pjuvenų granules, kurias daugiausia eksportuoja į Skandinavijos šalis.
Kol kas negalima teigti, jog neliko jokių tragedijos pasekmių. Po didžiulio gaisro Radvilišky vanduo šuliniuose tapo netinkamas gerti, tačiau ir su tuo gamta ilgainiui susidoros.
Šiaulių apylinkės prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spalio pradžioje granulių gamyklos „Gairelita“ teritorijoje kilusio gaisro.