15min.lt skaitytojams siūlome nuspręsti, kuri iš šių istorijų verta 2013 metų skandalo vardo.
STT agentų žygis prieš žurnalistus
„Iki vakar atrodė, kad viskas Lietuvoje gerai, po vakar taip nebeatrodo“, – 15min.lt lapkričio 8 dieną sakė BNS direktorė Jurga Eivaitė. Išvakarėse Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai apklausė BNS žurnalistes Jūratę Damulytę ir Jūratę Skėrytę, iš viso apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, paėmė kelis kompiuterius, o teisėjas G.Viederis įpareigojoJ.Damulytę atskleisti, kas parodė tuomet dar slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą.
VSD pažymoje buvo surašyti įspėjimai apie rengiamą informacinę ataką prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Kilus triukšmui politikai varžėsi tarpusavyje, kas labiau užtars žurnalistus. Aukštesnysis teismas po kurio laiko G.Viederio įpareigojimą pripažino neteisėtu.
Skandalo įkarštyje visų akys ėmė krypti į prezidentės D.Grybauskaitės vyriausiąją patarėją Daivą Ulbinaitę. Žiniasklaidai pradėjus spėlioti, ar ji nėra žmogus, nutekinęs informaciją žurnalistams, patarėja surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė, kad visa tai – gerai organizuota provokacija bei šmeižto ir melo kampanija prieš prezidentę, siekiant, kad ji nedalyvautų kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Kai kurie apžvalgininkai tuomet pareiškė, kad tokiu pareiškimu ji tik patvirtino, kad nutekino pažymą.
Gruodžio viduryje generalinis prokuroras Darius Valys parlamentarams patvirtino, kad D.Ulbinaitei yra pateikti įtarimai. D.Grybauskaitė suskubo gelbėti savo ginklanešę – panaikino daliai prezidentūros darbuotojų reikalavimą turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Tai reiškia, kad jeigu toks leidimas iš D.Ulbinaitės bus atimtas, ji išsaugos darbo vietą.
Taškas šioje istorijoje dar nepadėtas – tyrimą vykdanti Generalinė prokuratūra niekaip nesiryžta pabaigti ikiteisminio tyrimo, kurio detalės slepiamos po devyniais užraktais. O politikų pažadėtos įstatymų paaisos, kurios leistų žurnalistams neišduoti šaltinio, nugulė Seimo stalčiuose iki pavasario.
Dviejų ambasadorių karjeros pabaiga
Liepą svetainėje „Youtube“ buvo patalpinti Lietuvos diplomatų privatūs pokalbiai neapsaugotu telefoniniu ryšiu. Juose ambasadoriai aptarė kai kuriuos užsienio politikos klausimus, kalbėjo apie premjerą, prezidentę.
Kelias savaites trukęs Užsienio reikalų ministerijos, VSD ir kitų institucijų tyrimas nenustatė, kas galėjo įrašyti ir paviešinti diplomatų pokalbius.
Rugpjūčio pabaigoje Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus siūlymą iš pareigų atšaukti šiuos ambasadorius, nes jie prarado valstybės vadovų pasitikėjimą. Tačiau dauguma komiteto narių su tuo nesutiko, kova buvo karšta, bet L.Linkevičius neatlyžo. Jam ir nebuvo kur trauktis – atšaukti ambasadorius reikalavo tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Neklausydamas komiteto narių nuomonės L.Linkevičius pasiūlė Vyriausybei pritarti Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane Artūro Žurausko ir Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje Renato Juškos atšaukimui iš pareigų. Vėliau prezidentė pasirašė tai numatantį dekretą.
Kai kurie ekspertai kalbėjo, kad valdžia pasielgė būtent taip, kaip ir tikėjosi šios provokacijos sumanytojai. Kai kurie politikos ekspertai viešai svarstė, kad griežtą A.Butkevičiaus ir D.Grybauskaitės toną lėmė ambasadorių laidyti juokeliai apie juos. Pavyzdžiui, viename iš pokalbių vyras, nurodomas kaip R.Juška, kolegos klausė, ar prieš A.Butkevičiaus vizitą į Sankt Peterburgą įdėjo premjerui į kišenę „semkų“, „kramtoškės“ arba tabako, kad premjeras būtų „kietas“.
B.Vėsaitės pasiskraidymas „Arvi“ užsakytu lėktuvu
Socialdemokratei B.Vėsaitei nebuvo smagu dirbti nuo pat tos dienos, kada ji pradėjo eiti ūkio ministrės pareigas. Daugiausiai kritikos ir pašaipų ji sulaukė dėl keistų savo pasisakymų.
Tačiau kai gegužės 21 dieną žiniasklaida paskelbė apie ministrės kelionę bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu, virš B.Vėsaitės galvos susitvenkė tiršti debesys.
Paaiškėjo, kad į Verslo forumą Astanoje socialdemokratė vyko su dviem patarėjomis. Visų trijų bendra skrydžio kaina pirmyn ir atgal siekė 8100 litų, arba 2700 litų vienam asmeniui. Tačiau civilinės aviacijos specialistų duomenimis, užsakomasis skrydis verslo klasės lėktuvu į Astaną ir atgal gali kainuoti apie 100 tūkst. litų, vienam keleiviui kelionė gali kainuoti apie 13 tūkst. litų.
Be to, „Arvi“ tuo metu su Ūkio ministerija derėjosi dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo sutarties.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė į tai sureagavo griežtai. Ji pareiškė, kad B.Vėsaitės veiksmuose išryškėjo atviros politinės korupcijos požymiai, tai gali pakenkti valstybės prestižui ir atbaidyti skaidrias investicijas. Prezidentė paragino premjerą rasti naują kandidatą į ministrus.
B.Vėsaite D.Grybauskaitei atšovė, kodėl ji nematė korupcijos, kai Ūkio ministerijai dalyvavo ankstesni ministrai. Ji kaip įmanydama stengėsi išlikti poste, tačiau po prezidentės pareiškimo socialdemokratams neliko nieko kito, kaip ieškoti naujo ministro.
Juodosios buhalterijos byla ir kėdžių perstumdymas
Septynerius metus Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas šių metų liepą Viktorui Uspaskichui skyrė 4 metus kalėjimo, Vitalijai Vonžutaitei – 3 metus, o Vytautui Gapšiui skyrė 35,7 tūkst. Lt baudą.
Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad iki tol susijungė su leiboristais – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu.
Šį sprendimą „darbiečiai“ yra apskundę Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris dar nebaigė bylos nagrinėjimo.
Netrukus po teismo sprendimo V.Uspaskichas atsisakė partijos pirmininko pareigų, tai jis jau buvo padaręs 2006-aisiais, kai pabėgo į Maskvą. Partijos vairą jis perdavė V.Gapšiui, tačiau po kurio laiko apsigalvojo.
Spalio 2 dienos vakarą po Darbo partijos vadovybės posėdžio buvo pranešta, kad V.Gapšys partijai nebevadovaus, jis trauksis ir iš Seimo vicepirmininko posto, nors iki tol viešai laidė užuominas, kad sieks Seimo pirmininko kėdės. Buvo nuspręsta, kad iš parlamento pirmininko posto atsistatydins Vydas Gedvilas, o į jo vietą liuoktels Loreta Graužinienė. Jai buvo pavesta tapti ir Darbo partijos vadove.
Viskas įvyko pagal planą. Nors prie partijos vairo šiuo metu pastatyti kiti žmonės, niekam nekyla abejonių, kad tikruoju jos šeimininku liko įkūrėjas V.Uspaskichas.
