„Galvoju, kad geriau šios nominacijos išnyktų. Galbūt kada nors visi lietuviai bus tokie, kad nebebus kam duoti, nebebus už ką – būsime visi tolerantiški“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo S.Parulskis.
Apdovanojimą rašytojas gavo už savo knygą „Tamsa ir partneriai“, kurioje nagrinėjama žydų genocido Lietuvoje tema.
„Galbūt ne holokaustas, labiau rašydamas galvojau apie žydšaudžius, apie žmones lietuvius, dalyvavusius tame holokauste. Apskritai svarbios yra visos temos, tik galbūt ši tema yra mažiau mūsų literatūroje, mūsų mene ir kultūroje nagrinėta. Mažiau apie ją galvota, suteikiant meninę išraišką. Dėl to ji man rūpėjo. Bet šiaip visos temos, susijusios su žmogiškumu, yra geros – neišskirčiau, kad ji kažkokia ypatingesnė už kitas“, – BNS sakė S.Parulskis.
Pasak rašytojo, apdovanojimas tapo proga žmonėms priminti apie pagarbą vienas kitam.
„Negalvojau, kaip čia man dabar reikia reaguoti į tą apdovanojimą. Be abejo, kad smagu, kai tave pagiria, kad ne veltui darbą darei. Tačiau pati ta tema yra tokia sudėtinga ir subtili, skaudi, kad labai ir džiaugtis nėra kuo. Manau, kad tas tolerancijos žmogaus titulas yra svarbesnis ne tuo, kad aš juo tapau, o kad yra proga žmonėms priminti, tai didžiajai visuomenei, kuriai niekas nerūpi, kad toks dalykas egzistuoja: elementari pagarba vienas kitam“, – apie gautą apdovanojimą kalbėjo rašytojas.
Šiam titului buvo nominuoti politologas Darius Udrys, Jurbarko krašto muziejaus darbuotojos Lilija Akelaitienė ir Adelija Meizeraitienė, muzikantas ir kompozitorius Viktoras Diawara.
S.Parulskis buvo tradiciškai apdovanotas Edmundo Frejaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu.
Tolerancijos žmogus Lietuvoje bus skelbiamas jau vienuoliktą kartą. Šis titulas suteikiamas žmogui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Pirmasis Tolerancijos žmogaus apdovanojimas 2002 metų sausį įteiktas Medininkų žudynes išgyvenusiam Tomui Šernui. Šio garbingo titulo savininkai taip pat yra profesorė Irena Veisaitė, žurnalistas Algimantas Čekuolis, režisierius Saulius Beržinis, pranciškonų vienuolis, kunigas Arūnas Peškaitis, psichologas Robertas Povilaitis, atlikėja Jurga Šeduikytė, žurnalistas Mykolasi Drunga, poetas Tomas Venclova, filosofas Andrius Navickas ir dramaturgė Daiva Čepauskaitė.
Sugiharos fondas įkurtas saugoti garsaus Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą. Fondas taip pat skatina laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
