„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 08 02

Metus Lietuvoje praleidusius ukrainiečius išlydinti pedagogė: sunkiausia buvo neparodyti gailesčio

Metus Lietuvoje praleidę ukrainiečių vaikai antradienį išlydėti namo, su jais dirbusi pedagogė sako, kad vaikams sunkiausia buvo ilgai nematyti tėvų, o pedagogams – neparodyti gailesčio.
Naujai įrengta mokykla
Asociatyvinė nuotr. Klasė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Temos: 1 Ukraina

„Sudėtingiausia buvo neparodyti to gailesčio. Žinote, kiekvienai moteriai iš karto norisi pult glostyti, apglėbti, bet tada mes negalėsime nei mokytis, nei kažko siekti, nei kažko norėti, tiktai sėdėsime ir raudosime kartu“, – žurnalistams oro uoste sakė Vilniaus lietuvių namų bendrabučio auklėtoja metodininkė Viktorija Barkauskienė.

Jos teigimu, pagal Lietuvos vyriausybės finansuojamą programą metams į Vilnių atvykusiems vaikams pirmiausia buvo bandoma sukurti saugią aplinką, kurioje jie galėtų pailsėti nuo sunkumų, matytų karo zonose Rytų Ukrainoje.

„Mūsų pagrindinė užduotis buvo sukurti vaikams tokią aplinką, kad jie kuo mažiau galvotų apie tai, ką paliko namie. Mes sąmoningai niekada nekalbėjome nei apie karą, nei apie sunkumus, kurie iškilo Ukrainoje. Mūsų, pedagogių, užduotis buvo sukurti vaikams saugų gyvenimą. Labai stengėmės juos supažindinti su mūsų kultūra, mūsų tradicijomis, mūsų šalimi, jie labai daug kur buvo, labai daug ką matė, susipažino su labai įdomiais žmonėmis. Ir šeši vaikai iš jų atvažiuos kitais mokslo metais ir tęs mokslus mūsų mokyklose. Aš manau, kad jeigu vaikams kyla noras likti pas mus, vadinasi, mes savo darbą atlikome“, – pasakojo pedagogė.

Antradienį iš Vilniaus į Ukrainą išskrido 14 ukrainiečių vaikų iš Luhansko ir Donecko sričių, jie 2015–2016 mokslo metais mokėsi Vilniaus lietuvių namuose. Dalis jų per karą neteko namų, kai kurie vaikai tebesitęsiančiame konflikte yra netekę tėvų. Vilniuje baigę aštuntą klasę, dauguma jų devintą klasę lankys Ukrainoje, o keletą šeimų planuoja toliau siųsti vaikus mokslams į Vilnių.

„Bus sunku, bet aš stengsiuosi mokytis“, – BNS sakė Aleksandras, kuris ketina rudenį grįžti mokytis į Vilnių. Jis nesibaimina, kad tektų daugiau nei per projektą mokytis lietuviškai.

Anksčiau Donecke gyvenusi vaikino šeima dabar persikėlusi į Dnepropetrovską.

„Aš jau į karo zoną negrįšiu, aš dabar Dnepropetrovske gyvensiu, tėvai, draugai, visi laukia, bus labai malonu pamatyti savo šeimą. Pas mane tėvai nebuvo atvykę, bet bendravom per „Skype“, – pasakojo Aleksandras, ateityje svajojantis tapti futbolininku.

Vaikų išlydėti į oro uostą atvykęs užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius sakė, kad programa greičiausiai bus tęsiama ir ateity.

„Tikimės, ateityje darysime šį projektą, mes jau kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašėme ir toliau nenutraukti gražios tradicijos ir tą tęsti“, – teigė jis.

Tai jau antra vaikų iš karo veiksmų apimtų Luhansko ir Donecko sričių grupė, kuri visus mokslo metus mokėsi Lietuvoje. 2014–2015 mokslo metais į Lietuvą buvo atvykę 16 vaikų ir dvi mokytojos iš Ukrainos. Ukrainos vaikų mokymą ir apgyvendinimą Lietuvoje finansuoja Lietuvos Vyriausybė.

Vaikai iš Rytų Ukrainos į Lietuvą atvyksta ir pagal kitą projektą – kelių savaičių programai.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuvos institucijos jau yra skyrusios Ukrainai paramos už daugiau kaip 4,5 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų