2018 08 27 /15:14

„MG Baltic“ byla: Liberalų sąjūdis kratosi buvusių savo narių, o Darbo partija – Vytauto Gapšio

Vilniaus apygardos teisme tęsiamas politinės korupcijos bylos nagrinėjimas. Pirmadienį parodymus duoda Liberalų sąjūdžio partijos advokatas Raimundas Jurka. Iš jo parodymų akivaizdu, kad partija bando visiškai atsiriboti nuo buvusių savo narių. Darbo partijai atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis pareiškė, kad šioje byloje kaltinamas Vytautas Gapšys neveikė partijos vardu, nes neturėjo teisės atstovauti juridiniam asmeniui.
Šarūnas Gustainis ir Eligijus Masiulis
Šarūnas Gustainis ir Eligijus Masiulis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„V.Gapšiui nebuvo suteikti įgaliojimai veikti juridinio asmens vardu“, – posėdyje kalbėjo Darbo partijos advokatas. Jo teigimu, rinkimų štabo vadovas – ne tos pareigos, kurios suteikia teisę veikti partijos vardu.

Tačiau jis neatsakė į prokuroro Justo Lauciaus klausimą, kokius įgaliojimus V.Gapšys turėjo kaip rinkimų štabo vadovas.

Kalbėdamas apie kaltinimą V.Gapšiui, kad šis pažadėjo už kyšį paveikti tam tikrus Darbo partijos narius, gynėjas teigė, jog akivaizdu, kad valdymo organų nariai apie V.Gapšio intencijas nieko nežinojo.

„Patrauktas baudžiamojon atsakomybėn juridinis asmuo, kuriame vienas narys kaltinamas bandęs paveikti kitus keturis partijos narius“, – kalbėjo advokatas ir pabrėžė, kad būtent tai ir įrodo, kad partijos valdymo organų nariai, kuriuos turėjo paveikti V.Gapšys, nieko nežinojo apie situaciją.

„Nukentėjusysis yra teisiamas baudžiamojoje byloje“, – konstatavo jis.

V.Gapšio veiksmus jis pavadino asmenine atsakomybe ir improvizacija.

Anot advokato, partija kalta neprisipažįsta.

V.Gapšys parodymus ketina duoti kitame posėdyje ketvirtadienį.

Liberalų sąjūdžio gynėjas: partija nieko nežinojo

Liberalų sąjūdžio gynėjo R.Jurkos teigimu, nėra duomenų, kad politinė partija žinojo apie kaltinamųjų suole atsidūrusių buvusių savo narių veiksmus ir kad juos palaikė.

„Vadovaujantis juridinio asmens įstatais, valdymo organai sprendžia partijos veiklos kryptį ir pan., jei byloje būtų duomenų apie tam tikrus veiksmus, apie derintus klausimus oficialiai ar neoficialiai, tada būtų galima daryti prielaidas dėl juridinio asmens atsakomybės“, – atsakydamas į teisėjos Jurgitos Kolyčienės klausimą, sakė jis.

Tuo metu šioje situacijoje, anot advokato, partijoje tik labai maža dalis jos narių žinojo apie kaltinamųjų veiksmus.

Š.Gustainis veikė savo iniciatyva

Komentuodamas beveik 9 tūkst. eurų pervestą koncerno paramą „Taikomosios politikos institutui“, kurią prokurorai traktuoja kaip kyšį, R.Jurka sakė, kad partijai apie tai taip pat nieko nebuvo žinoma.

Jis teigė, kad Šarūnas Gustainis paramą galbūt priėmė savo iniciatyva.

„Tai nieko bendro neturi su partijos tikslais ir uždaviniais“, – pabrėžė advokatas.

Partija esą neturi duomenų, kad Š.Gustainis būtų bandęs daryti įtaką frakcijos nariams balsuojant dėl vadinamosios Š.Gustainio pataisos.

Bylos duomenimis, Vartojimo kreditų įstatymo pataisą Š.Gustainiui esą perdavė buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Partija, pasak advokato, neturi prisiimti atsakomybės už tai, ką darė kyšio ėmimu kaltinamas pirmininkas. Be to, partija esą net neįtarė apie kokius nors E.Masiulio susitarimus su R.Kurlianskiu dėl Antano Guogos politinių ambicijų menkinimo.

Kalbėdamas apie Seimo nutarimo projekto dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos priėmimą, R.Jurka pabrėžė, kad frakcija šio nutarimo nepalaikė.

„Tai nieko bendro neturi su partijos veiklos tikslais“, – sakė jis.

Nieko nežinojo ir apie G.Steponavičiaus veiklą

R.Jurka teigė, kad partijai nieko nebuvo žinoma ir apie Gintaro Steponavičiaus veiksmus bei ryšius su koncernu.

Jei G.Steponavičius esą ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus, partija apie tai nieko nežinojo.

Anot jo, kaltinimai partijai grindžiami jos narių veiksmais, tačiau nuo jų nukentėjo pati partija.

VšĮ „Laisvės studijų centras“ ir G.Steponavičiaus paramos centras, anot jo, neturi jokio teisinio ryšio su Liberalų sąjūdžiu.

„G.Steponavičius veikė išimtinai savo interesais ir naudai. Jis nei iš anksto, nei vėliau, nederino savo veiksmų su Liberalų sąjūdžio valdyba ar kitais organais“, – teigė advokatas.

Trijų teisėjų kolegija pirmadienį išklausė buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio parodymų. E.Masiulis teismui pakartojo savo versiją apie paskolą iš Raimondo Kurlianskio, o baigęs liudyti pareiškė, kad į klausimus neatsakinės.

Bylą, kurioje kaltinimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai bei penkiems fiziniams asmenims – Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui ir Vytautui Gapšiui, nagrinėja trijų teisėjų – Nijolės Žimkienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio, kolegija.

R.Kurlianskis teisme pasakojo 90 tūkst. eurų E.Masiuliui davęs kaip paskolą, tuo metu E.Masiulis esą paprašė apie tai niekam neprasitarti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis