Vienas iš kaltinimų buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui, partijai kaip juridiniam asmeniui – kad E.Masiulis pažadėjo buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui paveikti šios partijos frakcijos narius, kad jie palaikytų Seimo nutarimo projektą dėl dėl 169 mln. eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.
Vytautas Gapšys ir Darbo partija yra kaltinami kyšininkavus ir prekiavus poveikiu, pažadant įvykdyti R.Kurlianskio prašymus paveikti buvusią Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę jog ši nutarimo projektą įtrauktų į Seimo darbotvarkę.
Socialdemokratų partijai tuomet priklausęs (dabar – „socialdarbiečiams“, – aut.) R.Sinkevičius ėjo susisiekimo ministro pareigas.
R.Sinkevičius palaikė ryšį su R.Kurlianskiu.
Viename iš pokalbių, kuris įvyko 2015 metų spalio mėnesį, R.Kurlianskis su V.Gapšiu kalbėjosi, kodėl rezoliucijos priėmimas neįtraukiamas į darbotvarkę.
„Aš labiau klausiu per tą prizmę, gal socdemai pamiršo. Gal man paragint, pavyzdžiui, Sinkevičių, kad jis paragintų Šiaulienę (dabar taip pat į „socialdarbiečių“ gretas pasitraukusią Ireną Šiaulienę – aut.)“, – V.Gapšiui sakė R.Kurlianskis. Į tai V.Gapšys atsakė, kad gal nereikės ir raginti – tai bus išspręsta.
2017 metų kovo mėnesį kaip liudytojas apklaustas R.Sinkevičius pareigūnams nurodė, jog su R.Kurlianskiu susipažino 2005–2006 metais, kai jis Vyriausybės buvo deleguotas į verslo ir mokslo studijų slėnio „Santaka“ valdybą, kurioje taip pat buvo R.Kurlianskis.
Kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto rengėju, anot jo, buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri projekto rengimui pasamdė „Investuok Lietuvoje“.
Tuometis ministras pasakojo, kad po parengimo apie metus projektas nebuvo įtraukiamas į Seimo darbotvarkę. Kodėl, jis teigė nežinantis.
R.Sinkevičius teigė apie tai kalbėjęs su L.Graužiniene, tačiau ši, jo žodžiais, realių ir logiškų priežasčių, kodėl taip yra, nenurodė. Politikas liudijo, kad aršiausiai projektui esą priešinosi V.Gapšys, kuris esą aiškino, jog naudos Lietuvai iš jo nebus, nes jis per brangus.
R.Sinkevičius pareigūnams prisipažino, kad po to kai projektas buvo pateiktas Seimui, jis R.Kurlianskio iniciatyva su juo susitiko sostinės viešbutyje „Narutis“ pietų – verslininkas domėjosi projekto dėl kelio rekonstrukcijos perspektyva, taip pat ir tai, ar kada nors apskritai bus skelbiamas konkursas kelio sutvarkymui.
R.Sinkevičius pareigūnams aiškino nežinantis, kokioms įmonėms R.Kurlianskis atstovavo ir kodėl tuo domėjosi, nes jam buvo žinoma, kad „MG Baltic“ neturi kelių tiesimo įmonių ir neatlieka kelių priežiūros darbų. Todėl jam susidarė įspūdis, kad koncerną domino projekto finansavimo klausimai.
Antras ministro susitikimas su R.Kurlianskiu įvyko po 6–8 mėnesių tame pačiame „Narutyje“. Šiame pokalbyje, kaip vėliau apklausoje prisipažino R.Sinkevičius, jis papasakojo, kad projektui priešinasi V.Gapšys ir Darbo partija, o L.Graužinienė jo niekaip neįtraukia priėmimui.
Jis prisipažino R.Kurlianskiui sakęs, kad nutarimo projekto priėmimas yra stabdomas, todėl pasiūlė verslininkui ieškoti paramos dėl jo priėmimo Seime. Verslininkas pietų metu R.Sinkevičiaus klausė, ar bus konkursas, o tuometis ministras apklausoje teigė jam paaiškinęs, kad viena Lietuvos įmonė tokių darbų per dvejus metus nepadarys, todėl bus skelbiamas tarptautinis konkursas.
R.Sinkevičiaus teigimu, pokalbyje buvo aptartos politinės aktualijos.
„R.Kurlianskis jo klausęs, ar jam nereikėtų paramos, tačiau jis R.Kurlianskiui atsakė, kad jokios paramos jam nereikia. Apie kokią paramą R.Kurlianskis kalbėjo, jis nesuprato, R.Kurlianskis pinigų sumos jam neminėjo. Po šio pokalbio su R.Kurlianskiu jam bendrauti neteko“, – rašoma R.Sinkevičiaus apklausos protokole.
Teisme R.Sinkevičius sakė pažįstantis R.Kurlianskį ir teisiamųjų suole sėdinčius buvusius parlamentarus.
„Retkarčiais susitikdavome konferencijų metu, retai. Daugiausia darbiniais reikalais“, – klausiamas, kiek bendravo su R.Kurlianskiu po „Santakos“ laikų, aiškino jis.
Kalbėdamas apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, parlamentaras sakė, kad projektas labai lėtai judėjo, todėl jis tam skundėsi savo frakcijai, kitiems politikams.
Labai didelės iniciatyvos iš R.Kurlianskio nepastebėjau.
„Buvo dėl jo visokių abejonių, bet galutiniame variante buvo pakoreguotos sumos, nes niekas negalėjo sumų iš anksto nustatyti, tik vykstant konkursui tai galėjo paaiškėti“, – sakė jis.
R.Kurlianskiui teigė nieko slapto nepapasakojęs
R.Sinkevičius teisme neslėpė, kad susitiko su R.Kurlianskiu pietauti.
„Labai didelės iniciatyvos iš R.Kurlianskio nepastebėjau, nes jie neturėjo tokios įmonės. Kažkiek, matyt, buvo įdomu“, – pokalbio detales prisiminė jis.
Seimo narys teigė neprisimenantis, kas inicijavo pokalbį apie kelio rekonstrukciją.
„Turbūt du“, – prokuroro Justo Lauciaus klausiamas, kiek buvo susitikęs su R.Kurlianskiu, sakė jis.
„Buvau toks ministras, kuriam nesvetimi susitikimai nei su merais, nei su administracijos direktoriais, verslo atstovais. Jei yra noras susitikt, aš manau, kad visada reikia susitikt“, – klausiamas, koks tikslas ministrui susitikinėti su R.Kurlianskiu, kalbėjo politikas.
„Pasikalbėti, pasikeisti nuomonėmis, pasikeisti požiūriais“, – kalbėdamas apie tuos susitikimus, kalbėjo parlamentaras.
R.Sinkevičius teigė, kad R.Kurlianskiui pokalbių metu nieko slapto nepapasakojo, tik tuos dalykus, kurie buvo žinomi viešai.
„Savo iniciatyva papasakojau“, – teisme teigė jis.
Buvęs ministras tikino, kad nebuvo kalbos, kad kažkokios įmonės galėtų dalyvauti konkurse dėl kelio rekonstrukcijos.
Antrasis susitikimas, anot R.Sinkevičiaus, buvo panašus, jame esą buvo aptariamos politinės aktualijos.
„Negalėčiau pasakyt, kas buvo susitikimo iniciatorius, ar čia buvo susiskambinus. Pasišnekėt, pasikeisti nuomonėmis, aptarti politines aktualijas“, – teigė jis.
Klausiamas, ką apie kelio rekonstrukciją kalbėjo antrojo susitikimo metu, politikas teigė, kad jis piktinosi Seime užstrigusiu projektu.
„Siūlymų visokių būna“
Klausiamas, ar buvo kalbų apie paramą, R.Sinkevičius sakė pokalbio su verslininku pradžioje pasakęs, kad jokios paramos jam nereikia.
„Tų siūlymų visokių būna, geriau pradžioje apsibraukt raudoną liniją“, – kodėl, kaip teigia, iškart nei iš šio, nei iš to, ėmė R.Kurlianskiui kalbėti, kad paramos jam nereikia, teisme aiškino buvęs ministras.
Tiesa, jo liudijime teigiama, kad pirmasis apie paramą prakalbo R.Kurlianskis, tačiau buvęs ministras jam atsakė, kad paramos jam nereikia.
Jis neigiamai atsakė į klausimą, ar R.Kurlianskis galėjo rekomenduoti Lietuvos automobilių direkcijos vadovo pavaduotojo pareigoms Daivį Zabulionį (kuris du kartus buvo atleistas dėl neskaidrių ryšių, ir du kartus teismo grąžintas į pareigas – aut.).
Pasak R.Sinkevičiaus, šis klausimas buvo aptarinėjamas ir politinėje taryboje.
Anot jo, R.Kurlianskis pokalbio metu jam nesakė, kad gali daryti įtaką L.Graužinienei ar kad galėtų daryti įtaką nutarimo priėmimui skubos tvarka.
„Aš viešai būdamas Seime viešai prašydavau Seimo narių, kad darytų taip, kad projektas judėtų į priekį. Aš ne personalinį projektą nešiau į Seimą, o Vyriausybės projektą“, – teigė jis.
Trečiadienį trijų teisėjų kolegija apklausė ir 2017 metų lapkritį Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovą Egidijų Skrodenį.
Jis teismui sakė pažįstantis visus kaltinamuosius.
„Kaip žiniasklaidos atstovą“, – paklaustas, kaip pažįsta R.Kurlianskį, sakė jis.
E.Skrodenio teigimu, pirkimo galimybių studiją rengė „Investuok Lietuvoje“, o nutarimo projektas nukeliavo į Seimą. Visa su projektu susijusi informacija, anot jo, buvo vieša, paskelbta direkcijos svetainėje.
„Susidomėjimas juo buvo didelis. Juo domėjosi europiniai bankai, Londono pensijų fondai. Todėl nusprendėme, kad reikia viešinti kuo daugiau informacijos, kad visi, kas norėtų dalyvauti konkurse galėtų su ja susipažinti“, – kalbėjo jis.
D.Zabulionį rekomendavo R.Sinkevičius
Liudytoju apklaustas direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis pareigūnams nurodė, kad jis buvo susipažinęs su kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos pirkimo dokumentais, nes jam turėjo būti pavesta būti viešojo pirkimo komisijos pirmininku. E.Skrodenis jam buvo užsiminęs, kad jam tam reikia ruoštis, nes tam jis ir buvo priimtas į darbą.
Trečiadienį klausiamas, ar D.Zabulionį į pareigas siūlė R.Sinkevičius, E.Skrodenis teigė, kad jis buvo pristatytas kaip geras specialistas.
„Jis buvo darbo grupėj, buvo kaip ekspertas. Jei būtų buvęs pirkimas, gal būtume svarstę jį įdėti į tą komisiją, gal neįdėti“, – teisme liudijo jis.
Liudytojas sakė, kad „Kauno keliai“ šiuo konkursu domėjosi.
„Turbūt visi vieni kitus pažįsta, aš turbūt žinau visų įmonių vadovus“, – paklaustas, kas jam žinoma apie R.Kurlianskio ir D.Zabulionio ryšius, sakė E.Skrodenis.
Anot jo, po atleidimo D.Zabulionis jam esą sakė, kad jis nedarė to, kuo jį kaltina.
E.Skrodenio teigimu, kalbos, esą tas konkursas jau kažkuriai įmonei buvo numatytas, buvo tiesiog fantazijos vaisius. Jis teigė, kad nebuvo tokios informacijos, kurią nutekinus, viena ar kita įmonė būtų įgavusi konkurencinį pranašumą pirkime.
E.Skrodenio apklausoje pas pareigūnus jis teigė nežinojęs apie D.Zabulionio ryšius su R.Kurlianskiu ar „Kauno kelių“ vadovu.
Pernai rašyta, jog teisėsauga įtarė, kad D.Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas R.Kurlianskio ir tuometinio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka.
Apie D.Zabulionio ryšius su verslininkais galima spręsti iš slapta įrašyto pokalbio, kurį rasite čia.
STT pažymoje buvo teigiama, kad susitikimų su verslininkais metu D.Zabulionis galėjo perduoti tarnybinę paslaptį turinčią informaciją. Tuo metu D.Zabulionis tikina, kad su R.Kurlianskiu jį siejo ilgametė, apie 30 metų trunkanti, asmeninė pažintis, judviejų šeimos tarpusavyje bendravo.
Seimo nutarimas dėl kelio rekonstrukcijos buvo priimtas 2015 metų gruodžio 22 dieną. Juo Susisiekimo ministerija buvo įpareigota prieš skelbiant pirkimą Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pristatyti parengtus pirkimo dokumentus. Kai kurie politikai jau tada piktinosi, kad numatyta suma yra labai išpūsta. Dabar rekonstrukcija yra suskirstyta į etapus, pernai gruodį paskelbta, kad pirmąjį kelio ruožą rekonstruos Suomijos statybos grupės YIT infrastruktūros projektų bendrovės „YIT Infra“ Lietuvos ir Latvijos padaliniai.
