Trečiadienį teismo stebėtame įraše matyti, kad dalies pokalbio teisėsaugai nepavyko užfiksuoti. Vaizdo įraše matyti, kad į restoraną atėjęs kažkoks ponas nusirengia striukę ir ją pakabina tiesiai ant teisėsaugininkų vaizdo kameros. Gali būti, kad ji buvo įrengta prie paltų kabyklos.
Po kurio laiko sekimą vykdęs STT pareigūnas paėmė kamerą, ją padėjo ant staliuko ir vaizdą toliau fiksavo nuo jo.
Tačiau R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas viską pamatė kiek kitaip. Anot jo, protokole parašyta, kad šį vaizdą fiksavo vienas STT pareigūnas. Tačiau S.Slapšinskui akivaizdu, kad pareigūnai buvo du: vienas filmavo, kitas sąmoningai uždengė kamerą.
„Vienas filmavo, kitas prisėdo prie staliuko ir sąmoningai uždengė įrašą. Prašau teismo iškviesti STT pareigūną, kad jis paaiškintų, kodėl netikslus protokolas“, – aiškino advokatas.
Prokuroras Justas Laucius sakė, kad nėra prasmės kviesti įrašą dariusio pareigūno į teismą ir pabrėžė, kad vaizdą fiksavo vienas STT pareigūnas.
J.Laucius teisme sakė pasigendantis tokio prašymo motyvų.
Teisėjų kolegija pareiškė, kad spręs S.Slapšinsko prašymą po vaizdo įrašų peržiūros, tačiau advokatas dėl to ėmė karščiuotis ir pareiškė nesuprantantis, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas iš esmės.
Tačiau teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė teigė, kad teismas šiuo klausimu pasisakė.
„Budbergytė“ protokole virto „mergyte“
Apie ką pietaudami kalbėjosi G.Steponavičius ir R.Kurlianskis, suprasti neįmanoma dėl pašalinių garsų.
Į tai atkreipė dėmesį G.Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius. Anot jo, kyla klausimas, kodėl taip prastai girdisi, apie ką kalba kaltinamieji.
Jo teigimu, pokalbių ekspertizės protokole sumaišyti žodžiai, pavyzdžiui, parašytas žodis „mergytė“, o iš tiesų įraše girdėti „Budbergytė“.
„Įrašas įvairiai interpretuojamas“, – konstatavo gynėjas.
Paprašytas pateikti nuomonę apie vaizdo įrašą R.Kurlianskis atsistojo ir ištarė: „Apgailėtina.“
Prokuroras J.Laucius jo paklausė, kas apgailėtina, tačiau teisėja leido neatsakyti.
R.Kurlianskis: prokuratūrai turėtų būti gėda
Per posėdžio pertrauką buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas žurnalistams sakė, kad jam apgailėtina atrodo tai, jog prokuratūra tokio lygio įrodymus deda į bylą, jo žodžiais, kaip už tikrą pinigą.
„Turėtų būti gėda. Ar jūs girdėjot įrašuose ką nors? Na, ekspertai tiek parašė pro šoną, kad turbūt dešimt minučių man neužtektų pasakyti, kur ekspertai nepataikė. Aš gi vis tiek žinau vardus, pavadinimus. Aš manau, kad ir protokolai, ir ekspertizės aktai yra gerokai netikslūs“, – sakė jis.
Į klausimą, ar fiksuotame pokalbyje kalbėjo apie pinigus, R.Kurlianskis atsakė klausimu, ar žurnalistai girdėjo kalbant apie pinigus minėtame pokalbyje.
„Aš negirdėjau, kad būtų kalbėta apie pinigus. Apie pinigus verslininkai kalba visada“, – sakė jis.
R.Kurlianskis sakė, kad pokalbis vyko prieš trejus metus. Paklaustas, ar G.Steponavičius kada prašė pinigų, verslininkas pastebėjo, kad jam neinkriminuojamas G.Steponavičiaus papirkimas.
Byloje yra du jo pokalbiai su Seimo nariu. Pirmasis, kaip pastebėjo R.Kurlianskis – dar baisesnis, jo garso įrašo klausyti neįmanoma, nes neina suprasti nė vieno žodžio. Dėl to teisėja N.Žimkienė skaitė pokalbio stenogramą.
Jis teigė G.Steponavičiaus fondą ir viešąją įstaigą rėmęs dėl to, kad jos darė gerus dalykus – važiavo į kaimo mokyklas, skaitė paskaitas: „Vietoje to, kad už kampo (mokiniai – aut.) nusipirktų stipraus alaus ar parūkytų prastų cigarečių... Tai yra pozityvu, mano požiūriu, ir aš visiškai to nesigailiu“.
Į klausimą, ar daug turėjo remiamų įstaigų, R.Kurlianskis sakė, kad „MG Baltic“ advokatas turi suvestinę su sumomis.
„Bet tai yra daug. Ir koncernas, ir asmeniškai esu rėmęs, bet asmeninę paramą esu linkęs nutylėti, tai tiesiog mano reikalas“, – sakė jis.
Anot R.Kurlianskio, jo pajamos už 2014-2015 metus pagal įstatymus leido jam remti politines kampanijas arba pretendentus 35-40 tūkst. eurų sumomis.
Jis teigė nieko už minėtą paramą iš G.Steponavičiaus neprašęs.
G.Steponavičius žurnalistams sakė neturintis ko slėpti: „Prašiau teisėtos paramos teisėtoms veikloms.“
Jis sakė, kad tai užfiksuota ir jo parodymuose teisėsaugai. Seimo narys sakė neturintis dėl ko jaustis nepatogiai, nes pokalbis buvo ne apie pinigus, o pagalbą organizacijoms.
„Tokių prašymų buvo įvairiems žmonėms, kurie galėjo prie to prisidėti. Rėmėjų yra įvairių, dar kartą noriu akcentuoti – teisėtai veiklai teisėta parama“, – sakė jis.
Kalbos sukosi apie pinigų sumas
Bylos duomenimis, politiko ir verslininko pokalbiuose buvo aptarinėjama, kaip koncernas galėtų paremti liberalus.
Ankstesniuose pokalbiuose su politiku R.Kurlianskis buvo pareiškęs, kad, jo žodžiais, gresia kalėdinė vakarienė ir kad pagalba bus. Jis užsiminė apie fondą, tikriausiai turėdamas omenyje Gintaro Steponavičiaus paramos fondą.
Per garsiąją liberalų ir koncerno vadovų vakarienę, bylos duomenimis, R.Kurlianskis buvo išėjęs parūkyti su tuomečiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu ir ten, kaip manoma, sutarė dėl paramos liberalams – 50 tūkst. eurų.
Kai generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą prašydamas atimti G.Steponavičiaus neliečiamybę, jo kreipimesi buvo rašoma, kad G.Steponavičius su R.Kurlianskiu sutarė, kad koncernas paramą G.Steponavičiui perves ne tik į politiko vardo fondą, bet ir „Laisvės studijų centrui“.
2016 metų sausį susitikęs politikas ir verslininkas kalbėjosi apie pinigus.
„Kad atskaitos taškas būtų, apie kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot?“, – portalas delfi.lt citavo minėto pokalbio detales.
Anot portalo, pareigūnai užfiksavo, kad R.Kurlianskis ant lapo užrašė sumą – 20 tūkst.
„Gerai! Super! Tas vat, irgi svarbu ir tada...“, – taip, anot delfi.lt, jam atsakė nudžiugęs G.Steponavičius.
Apklausė ne visus kaltinamuosius
Teismas jau apklausė buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusius Seimo narius Eligijų Masiulį ir Vytautą Gapšį, parodymus taip pat davė koncernui „MG Baltic“ bei Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys advokatai. Seimo narys Gintaras Steponavičius ir buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis parodymų dar nedavė, jie tai pageidauja padaryti vėliau.