„MG Baltic“ advokatas L.Belevičius teigė, kad „MG Baltic“ nežinojo nieko apie tai, kad R.Kurlianskis perdavė E.Masiuliui pinigų.
„Koncernas nėra išmokėjęs R.Kurlianskiui jokių grynųjų pinigų“, – pareiškė jis.
Anot advokato, E.Masiuliui perduoti pinigai – ne koncerno nuosavybė.
„Alkoholio butelį R.Kurlianskis pirko kaip fizinis asmuo, pasinaudodamas savo nuolaidų kortele“, – pažymėjo koncerno advokatas.
Jis pabrėžė, kad koncernas nebuvo suteikęs leidimo veikti savo vardu ir nebuvo jam skyręs tam lėšų.
„MG Baltic“ kratosi R.Kurlianskio
„MG Baltic“ advokatas pirmadienį teismui teigė, kad R.Kurlianskis esą nėjo vadovaujamų pareigų „MG Baltic“ koncerne ir apskritai jame nedirbo.
Anot advokato, jo įvardijimas kaltinamajame akte viceprezidentu yra klaidingas. Anot jo, įstatuose apskritai nebuvo įvardinta viceprezidento pareigybė.
„R.Kurlianskis niekada nebuvo bendrovės darbuotojų sąraše, nebuvo juridinio asmens atstovas, neturėjo teisės atstovauti, jam nebuvo išduota leidimo veikti „MG Baltic“ vardu ir interesais“, – tikino advokatas. Jo teigimu, vienintelė sąsaja – valdybos nario pareigos.
L.Belevičius pabrėžė, kad kaltinamajame akte klaidingai teigiama, jog „MG Baltic“ veikė per atstovą R.Kurlianskį.
Komentuodamas kaltinimus R.Kurlianskiui davus kyšį buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui už naudingų įstatymų pateikimą Seime, L.Belevičius sakė, kad teiginys, jog Š.Gustainio pateiktas Vartojamojo kredito įstatymo pakeitimas naudingas koncernui, esą yra klaidingas.
Anot advokato, „MG Baltic“ nevykdė veiklos, susijusios su vartojimo kreditų teikimu.
Pasak gynėjo, nebuvo koncernas suinteresuotas ir kitais kaltinamajame akte minimais teisės aktais – Seimo nutarimo projektu, kuriame nustatoma maksimali kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai ketinama skirti suma, ar reglamentuojančiu atsiskaitymą grynaisiais pinigais.
Anot advokato, koncernas nesiekė jokių ypatingų santykių su E.Masiuliu.
Advokatas pabrėžė, kad „MG Baltic“ niekada nesikišo ir nenurodinėjo, ką kviesti į laidą „Alfa Savaitė“, tai visada buvo laidos vedėjo kompetencija. Jis pakartojo tai, ką pirmadienį sakė R.Kurlianskis – yra politikų, kurie į šią laidą buvo kviečiami dažniau už E.Masiulį.
Įrodinėja, kad pinigai – paskola
Buvęs liberalas Gintaras Steponavičius sutinka liudyti tik po to, kai bus išklausyti kiti liudytojai.
Pirmadienį teismui jau liudijęs R.Kurlianskis pakartojo, kad teisine prasme kaltinimas jam nesuprantamas, todėl negali išreikšti pozicijos dėl kaltės. Jis palaikė E.Masiulio versiją, kad jo politikui perduoti grynieji yra ne kyšis, o paskola. R.Kurlianskis teigė perdavęs 90 tūkst. eurų ir neklausęs, kam bus skirti pinigai, nes jam tai nebuvo įdomu.
E.Masiulis teismui liudijo, kad 90 tūkst. eurų iš R.Kurlianskio buvo paskola, skirta nekilnojamojo turto verslui vystyti.
Anot jo, pirma jis bandė pasiimti paskolą iš SEB, tačiau netiko sąlygos.
Dėl to R.Kurlianskiui jis vieno susitikimo metu papasakojo norą investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje.
E.Masiulis liudijo pirmiau surašęs paskolos sutartį, o vėliau iš R.Kurlianskio paėmęs 90 tūkst. eurų.
E.Masiulis teigė į automobilio saloną taip pat pasidėjęs 16 tūkst. eurų, kuriuos turėjo perduoti žmonos seseriai, kuri turėjo juos nuvežti į Nidą. Pinigai esą buvo asmeninės santaupos, skirtos buto remontui.
„Gautą paskolą parsinešiau namo, savanoriškai perdaviau STT pareigūnams, suvokdamas, kad tai teisėtai gauti pinigai“, – sakė jis.
E.Masiulis aiškino nesuprantantis, kodėl jis vis dar kaltinamas neteisėtu praturtėjimu, kai atliktas mokestinis tyrimas patvirtino, jog lėšos yra teisėtos ir jomis buvo galima disponuoti.
Reikalausime atsakomybės iš pareigūnų, kurie neteisėtai laiko svetimus pinigus.
Prokuroras, anot jo, esą remiasi tik tuo, kad VMI nėra nustačiusi pinigų perdavimo fakto.
„Kyla klausimas, kokiais duomenimis remiantis tokia kompetenciją viršijanti išvada daroma“, – VMI išvada dėl pinigų perdavimo fakto stebėjosi E.Masiulis.
Jis aiškino negalintis suprasti, kodėl tiek laiko nėra grąžinami pinigai, kurie netraktuojami kaip kyšis. Jis pridūrė, kad jam sunku patikėti, kad vis dar negrąžinami net piniginėje buvę 600 eurų.
„Reikalausime atsakomybės iš pareigūnų, kurie neteisėtai laiko svetimus pinigus“, – žadėjo jis.
Jis griežtai neigė ėmęs ar taręsis dėl kyšio iš R.Kurlianskio ar „MG Baltic“.
„Prielaidos, už kurias neva buvo duodamas kyšis, nesirealizavo“, – teismą įtikinėjo jis.
Jaučiasi teisiamas už dalyvavimą laidoje
E.Masiulis, kalbėdamas apie byloje minimą jo dalyvavimą laidoje „Alfa savaitė“, kuri traktuojama kaip nematerialus kyšis, pabrėžė esantis pirmas politikas, teisiamas už dalyvavimą laidoje.
Jis šį kaltinimą vadino antikonstituciniu, o vėliau – ir siurrealistiniu. Jis ironiškai klausė, kaip prokurorai išmatavo, kad dalyvavimas laidoje pakėlė jo ir partijos autoritetą.
Buvęs politikas teigė, kad normali praktika, kai politikai kviečiami į laidas, esą būtų keista, jeigu politikai to vengtų. E.Masiulis taip pat teigė dalyvavęs ir kitų žiniasklaidos priemonių laidose.
E.Masiulis teisme nupasakojo savo politinę praeitį, politikoje jis pabrėžė esantis esantis nuo 1998 metų, kai tapo Klaipėdos mero patarėju.
2000 metais buvo išrinktas Seimo nariu, 2005 metais buvo pašalintas iš liberalcentristų, 2006 metais kartu su kitais pašalintais politikais įkūrė Lietuvos liberalų sąjūdį, kuriam ilgai vadovavo.
Per šį laiką jis esą tapo pažįstamas su visais didesnių įmonių vadovais.
Su R.Kurlianskiu jis teigė susipažinęs maždaug 2008 metais. Liberalų sąjūdis, anot jo, visų pirma pasisako už kuo mažesnį valstybės reguliavimą, o norint įgyvendinti šią liberalų programinę nuostatą jam teko bendrauti su daug įvairių žmonių.
„Nuo bendravimo su R.Kurlianskiu pradžios jokių neteisėtų, korupcinės potekstės pareiškimų nebuvo“, – sakė E.Masiulis.
Nuo bendravimo su R.Kurlianskiu pradžios jokių neteisėtų, korupcinės potekstės pareiškimų nebuvo.
Kaltina A.Guogą kišus ranką į partijos kasą
Kalbėdamas apie Antaną Guogą, kurį R.Kurlianskis, anot prokurorų, įkalbinėjo neskaldyti partijos ir nekurti frakcijos joje, E.Masiulis pasakojo apie europarlamentaro įnorius.
„A.Guogą domino premjero, Seimo pirmininko pareigos, jis siekė tapti rinkimų štabo vadovu“, – teismui pasakojo E.Masiulis.
Jis teigė bandęs kuo labiau integruoti A.Guogą į partijos gyvenimą, nors buvo raginimų jį šalinti.
Esą A.Guoga jam asmeniškai žadėjo neskaldyti partijos, jeigu jam kas mėnesį bus skirta 10 tūkst. eurų iš partijos kasos, kuo geresniam jo nušvietimui žiniasklaidoje.
E.Masiulis sakė, kad A.Guoga siekė jį nuversti, kėlė versiją, kad viskas, kas buvo naudinga A.Guogai, buvo naudinga ir prokurorams.
Š.Gustainio pataisa atitiko liberalų programą
Kalbėdamas apie įstatymo pataisą, kurią Seime užregistravo Šarūnas Gustainis ir kurią, kaip teigia prokurorai, politikui įdavė R.Kurlianskis, E.Masiulis teigė, jog pataisa atitiko liberalų programą, be to, ji sulaukė nemažai kritikos.
E.Masiulis teisme pasakojo susitikęs su teisininku Kęstučiu Kvainausku, jis pokalbio metu nurodė, kad vartojimo kreditų išdavimas yra per griežtai reguliuojamas.
Jis kalbėjo, kad Liberalų programoje buvo numatyta mažinti biurokratinę naštą, tad tai atitiko partijos programą.
Be to, anot E.Masiulio, įstatymo pataisą svarstė Seimo Ekonomikos komitetas. E.Masiulis pabrėžė, kad pataisai Seimas nepritarė, o jis nebandė paveikti parlamentarų, kad ją palaikytų.
Buvęs politikas teigė nesuprantantis, kaip tokia pataisa galėjo būti naudinga „MG Baltic“ ir R.Kurlianskiui.
E.Masiulis pabrėžė, kad jam už pataisą nebuvo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai siūlomas atlygis, tai esą įrodo užfiksuoti pokalbiai.
Jis taip pat neigė siekęs, kad būtų priimti „MG Baltic“ naudingi sprendimai dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.
Byloje teigiama, jog R.Kurlianskis ir E.Masiulis siekė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad klausimas dėl paminklo J.Basanavičiui statybos būtų išbrauktas iš 2015 gruodžio Vilniaus savivaldybės darbotvarkės.
E.Masiulis teigė, kad R.Kurlianskis ir „MG Baltic“ atstovas R.Raulynaitis laikėsi nuomonės, kad paminklas turi stovėti K.Sirvydo skvere.
Buvęs liberalų lyderis tikino, kad R.Kurlianskis jo neprašė paveikti sostinės vadovo sprendimo.
„Pagal situaciją supratau, kad yra lūkestis, kad pasikalbėsiu su Vilniaus miesto vadovais“, – teisme teigė jis.
E.Masiulis teigė susitikime su meru pasakęs, kad J.Basanavičiaus paminklui parinkta vieta prie filharmonijos kelia aistrų visuomenėje.
„Pasakiau, kad politiškai nenaudinga skubinti sprendimo priėmimą, reikia laiko platesnei diskusijai“, – pasakojo jis. E.Masiulis pabrėžė, kad nesiūlė, kur turi stovėti paminklas, nes tam tiesiog neturi kompetencijos.
