G.Landsbergis liudydamas teisme teigė pažįstantis buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą R.Kurlianskį.
„Pažįstamas žmogus“, – taip santykius su juo apibūdino konservatorių lyderis. Jis teigė, kad taip pat pažįsta Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių.
G.Landsbergis teisme iš esmės pasakojo tą patį, ką jau buvo paliudijęs apklausoje pareigūnams. Pasak konservatorių lyderio, susitikimų su R.Kurlianskiu buvo trys, o per juos kalbėta apie politines aktualijas. Pirmą kartą su R.Kurlianskiu susitikti, anot konservatorių lyderio, jam pasiūlė viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.
„Buvo išreikšta mintis, kad galbūt būtų įdomu susitikti“, – sakė jis.
G.Landsbergis sakė, kad pirmą kartą su R.Kurlianskiu kalbėjosi apie įvykusius rinkimus, o susitikimas buvo surengtas susipažinti.
Ne, nebuvo draugiškas susitikimas, – sakė G.Landsbergis.
„Ne, nebuvo draugiškas susitikimas“, – pirmąjį susitikimą su verslininku prisiminė jis. G.Landsbergis sakė, kad iš verslininko žodyno ir pokalbio nuotaikos supratęs, kad R.Kurlianskio nuomonė apie jį nebuvo pozityvi.
Antrasis susitikimas įvyko keturiese: R.Kurlianskis atsivedė „MG Baltic“ atstovą Romaną Raulynaitį, o G.Landsbergis irgi atėjo ne vienas. Su kuo vyko teisme konservatorių lyderis nekonkretizavo, tačiau žinoma, kad į šį susitikimą politiką lydėjo Jonas Survila.
Žinojo, kad bendrauja M.Adomėnas ir L.Kasčiūnas
Teisėjos klausinėjamas apie R.Kurlianskio santykius su liberalais, G.Landsbergis nieko konkretaus papasakoti negalėjo, tačiau neslėpė, kad santykių su juo turėjo du konservatoriai: dabar iš partijos jau pašalintas Mantas Adomėnas ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, kurio narystė partijoje sustabdyta.
Teisme G.Landsbergis sakė, kad kitos informacijos, nei buvo skelbta viešumoje, jis apie šiuos ryšius neturėjo.
Konservatorių lyderio apklausoje teigiama, kad L.Kasčiūnas jam apie paramą "Europos Studijų centrui" pasipasakojo po to, kai buvo sulaikytas Eligijus Masiulis. Jis pareigūnams sakė partijos kolegai siūlės apie tai papasakoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
„L.Kasčiūnas man pasakė (apie savo susitikimą su R.Kurlianskiu – aut.). Jis pasakė man tam tikras detales (...) Mano reakcija buvo viena – papasakoti šią istoriją teisėsaugai. Su išlygomis (jis tai padarė – aut.)“, – teisme penktadienį sakė jis.
Liudijimo protokole taip pat teigiama, kad apie bendravimą su verslininku pirmininkui buvo prasitaręs ir M.Adomėnas, tačiau daugiau detalių, anot G.Landsbergio, jam nepapasakojo.
Prokuroro Justo Lauciaus klausiamas, kodėl reikėjo susipažinti su žiniasklaidos vadovais, konservatorių lyderis sakė, kad tai yra jo darbo dalis.
„Negalėčiau pasakyti“, – J.Lauciaus paklaustas, ar susitikime R.Kurlianskis ko nors jo prašė, atsakė konservatorių vadovas.
Jis teigė, kad liudydamas STT yra pasakęs, jog pats prašė R.Kurlianskio objektyvaus nušvietimo, tačiau kuriame pokalbyje to galėjo prašyti, G.Landsbergis neprisiminė.
Jis taip pat neprisiminė detalių apie tai, ar buvo pokalbiuose kalbama apie kokius nors politinius sprendimus.
Dovaną gavo
J.Laucius klausė, ar R.Kurlianskis domėjosi konservatorių partijos pozicija verslininką dominančiais klausimais, tačiau G.Landsbergis atsakė neigiamai.
„Ir dabar susitinku su žmonėmis, jei tai yra įdomu, reikalinga, neperžengia etikos, įstatymo ribų“, – klausiamas, kodėl susitiko su R.Kurlianskiu antrą kartą, sakė jis. Konservatorių lyderio teigimu, R.Kurlianskis jokių pasiūlymų susitikimo metu jam nepateikė.
„Ne“, – trumpai į klausimą, ar siūlė R.Kurlianskis paremti partiją, atsakė G.Landsbergis, tačiau netrukus patikslino, kad kalbos apie galimą jaunimo organizacijų finansavimą nuskambėjo trečiojo susitikimo metu.
G.Landsbergis sutiko, kad pats galėjo prašyti, kad žiniasklaidos priemonės, kurioms vadovavo R.Kurlianskis, būtų objektyvios jo partijos atžvilgiu.
„Ar esate gavęs iš R.Kurlianskio kokių dovanų?“ – klausė jo prokuroras, į šį klausimą konservatorių lyderis atsakė neigiamai.
Neigiamai jis atsakė ir į klausimą, ar jam M.Adomėnas ir L.Kasčiūnas yra minėję, kokiems jų sprendimams padarė įtaką R.Kurlianskis.
Jo teigimu, Kalėdų laikotarpiu yra gavęs suvenyrinio pobūdžio dovanų iš „MG Baltic“ – dovanotas degtinės butelis buvo atgabentas į jo biurą.
Klausimą G.Landsbergiui turėjo ir R.Kurlianskis
Klausimą G.Landsbergiui turėjo ir R.Kurlianskis. Jis pasiteiravo G.Landsbergio, kas mokėjo už pietus „Stikliuose“ – vaišes verslo sąskaita konservatorių lyderiui yra prikaišiojęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Aš mokėjau“, – atsakė G.Landsbergis.
„Stikliuose“ įvyko trečiasis jo ir verslininko susitikimas.
R.Kurlianskis: paramos G.Landsbergis atsisakė
R.Kurlianskis penktadienį patvirtino, kad prieš kelerius metus užsiminė apie finansinę paramą G.Landsbergiui, bet šis jos atsisakęs.
„Kad koncernas galėtų skirti paramą, nepasiūliau, o, kaip fizinis asmuo, jau esu minėjęs, kad galiu remti 30 – 40 tūkst. eurų, tiek mano pajamos leidžia. Aš nepasiūliau, bet pasakiau, kad jeigu reikės, galiu. Bet jis atsisakė“, – žurnalistams per posėdžio pertrauką sakė R.Kurlianskis, kurį cituoja BNS.
Jis tvirtino paramą pasiūlęs, nes partijos yra demokratijos garantas.
„Šiaip verslininkai yra dešinieji savo matymu. Paprastai dešinieji galvoja apie verslą, kuria jam normalias veikimui sąlygas. Tai natūralus požiūris“, – kalbėjo verslininkas.
BNS teigimu, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas tvirtino, kad iš pradžių G. Landsbergiui nesimpatizavo, bet nuomonė pasikeitė po jų susitikimo 2015 metais.
„Aš manau, kad jis yra labai perspektyvus politikas. (...) Aš gi kalbėjau su žmogumi, mačiau, kaip jis galvoja, ir pakeičiau nuomonę“, – teigė R. Kurlianskis.
Eligijaus Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prieš G.Landsbergio apklausą pareiškė, kad teismas neturėjo įspėti konservatorių lyderio apie atsakomybę už melagingų parodymų teikimą.
„Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai teismai jo neįspėja apie galimai melagingų parodymų teikimą“, – kalbėjo advokatas.
Tai jis aiškino tuo, kad byloje esą yra duomenų, kad G.Landsbergis prašė R.Kurlianskio teigiamo nušvietimo žiniasklaidoje.
Pirmas susitikimas buvo nemalonus
15min gauti bylos duomenys rodo, kad G.Landsbergis kaip liudytojas buvo apklaustas pernai kovą. Pareigūnams jis nurodė, kad su R.Kurlianskiu susipažino 2015 metais per viešųjų ryšių specialistą M.Katkų, kuris jį konsultuodavo visuomeniniais pagrindais.
Po to, kai 2015 metais jis buvo išrinktas TS-LKD vadovu, anot G.Landsbergio, jis ėmė bendrauti su žiniasklaidos atstovais.
STT pareigūnams politikas nurodė, kad pirmasis susitikimas su R.Kurlianskiu įvyko tų pačių metų gegužę J.Jasinskio gatvėje esančiame „MG Baltic“ biure. Kabinete su R.Kurlianskiu jie buvo dviese, o pokalbis truko apie valandą.
G.Landsbergis pareigūnams pasakojo, kad pokalbis buvo nemalonus ir jis iš jo jis išėjo nemaloniai nustebęs. R.Kurlianskis, anot konservatoriaus, jam pareiškė, kad koncernas nerėmė jo kandidatūros partijos pirmininko rinkimuose, nes nemanė, kad laimės. Kartu esą paaiškino, kad be koncerno žinios politiniai procesai Lietuvoje nevyksta ir leido suprasti, kad koncernas turi svertų daryti įtaką sprendimų priėmimui Lietuvoje.
R.Kurlianskis norėjo, kad ateitų J.Survila
G.Landsbergis pareigūnams pasakojo tų pačių metų lapkritį sulaukęs elektroninio laiško iš R.Kurlianskio, kuriame buvo pasiūlymas susitikti „du – du“ formate. R.Kurlianskis žadėjo atsivesti kitą „MG Baltic“ viceprezidentą Romaną Raulynaitį („Stumbro“ stebėtojų tarybos pirmininką – aut.), o pats paprašė, kad G.Landsbergis atsivestų Joną Survilą (dabar jis konservatorių partijos Centrinio rinkimų štabo vadovo pavaduotojas – aut.), nes R.Kurlianskis buvo girdėjęs, kad šis yra pirmininko dešinioji ranka partijoje.
G.Landsbergis liudijo, kad R.Raulynaičio iki tol nepažinojo.
Liudijimo protokole teigiama, kad G.Landsbergis nurodė iki šio susitikimo girdėjęs nuomonių, kad nuo „MG Baltic“ reikia laikytis kuo toliau.
Susitikimas vyko „Šekspyro“ viešbutyje, G.Landsbergis pareigūnams pasakojo, kad šį kartą bendravimas su R.Kurlianskiu buvo malonesnis, o jo metu buvo kalbama apie partijos rinkimų kampanijos pradžią.
G.Landsbergis STT pareigūnams pasakojo, kad trečiasis susitikimas su R.Kurlianskiu įvyko 2016 metų vasario mėnesį. Tuomet jau buvo prasidėjęs rinkiminės kampanijos planavimas, o jis darė antrą apsilankymo ratą po bankus, žiniasklaidos ir verslo atstovus. Jis nurodė, kad R.Kurlianskis buvo vienas iš žiniasklaidos atstovų, su kuriais turėjo susitikti.
Pakvietė pietų į „Stiklius“
G.Landsbergis nurodė, kad jis pats pakvietė R.Kurlianskį pietų į „Stiklių“ restoraną – anot jo, ten pristatė partijos programą ir paprašė, kad koncerno žiniasklaidos priemonės būtų objektyvios.
„R.Kurlianskis klausė, ar partija kažko nesitiki ir koncerno, jam į tai atsakė, kad tikisi tik sąžiningumo. Jis nerimavo, nes LNK grupė galinga ir galėjo padaryti įtaką viešajai nuomonei. Su partijos kolegomis buvo aptarę, kad LNK grupės kanaluose atrodo gerai“, – rašoma G.Landsbergio liudijimo protokole.
Konservatorių lyderis STT pareigūnams pasakojo, kad tiesiogiai koncerno viceprezidentas jam paramos nesiūlė, tačiau užsiminė, kad jeigu yra poreikis finansavimui, tai galimybė paremti yra. Politikas teigė supratęs, kad R.Kurlianskis kalbėjo apie netiesioginę paramą jo vadovaujamai partijai ir pokalbio metu užsiminė, kad tai galima daryti per jaunimo organizacijas.
Konservatorių pirmininkas agentams nurodė griežtai atsakęs, kad tokio poreikio nėra. Bendraudamas su pareigūnais jis spėliojo, kad galbūt taip R.Kurlianskis bandė patikrinti, kaip jis sureaguos.
„Su senąja vadovybe nesigavo“
Apie koncerno santykius su konservatoriais R.Kurlianskis yra kalbėjęs su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi Remigijumi Žaliūnu.
„Labai tikėtina, kad visus vienaip ar kitaip remsim“, – pareigūnų 2015 metų spalį slapta įrašytame pokalbyje pareiškė R.Kurlianskis, kalbėdamas apie pagrindines Lietuvos partijas. Jis tęsė: „Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mum nesigavo. Yra toks, na, sakykim taip, kas bus tie partneriai jau žiūrint personaliai. Tai vat dėl konservatorių yra daugiausiai klausimų, bet, na, iš principo, jie yra mūsų akiratyje.“
R.Žaliūnui pastebėjus, kad „daugiausiai tų nežinomųjų su konservatoriais dėliojasi“, R.Kurlianskis kalbėjo: „Tiesą sakant, taip. Nes pirmininkas (G.Landsbergis) jis ir jaunas, ir toli. Aš taip bandau žiūrėti, kas gali būti tos personalijos, tie asmenys. Tai pabandysim, gal kas nors, ne du žingsnius, ne tris žingsnius į priekį pramąstyt, aš jau nebekalbu apie penkis arba septynis. Bet vat kažkaip. Toks eksperimentinis.“
I.Degutienei pripažino, kad prašymus lėmė parama
Šioje byloje be kitų konservatorių buvo apklausta ir Irena Degutienė.
Jai teko aiškintis dėl buvusio savo padėjėjo, dabar – Seimo nario L.Kasčiūno, kuris jos prašė susitikti su R.Kurlianskiu ir prašė balsuoti už buvusio Liberalų sąjūdžio nario Šarūno Gustainio pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą, kurią, bylos duomenimis, Š.Gustainis gavo iš R.Kurlianskio.
Tačiau visa tai daryti I.Degutienė griežtai atsisakė ir patarė L.Kasčiūnui nesusidėti su minėtu verslininku.
„Kiek vėliau L.Kasčiūnas pasakojo, kad pas ją buvo atėjęs prašyti dėl susitikimo su R.Kurlianskiu ir dėl Š.Gustainio pataisos palaikymo dėl to, kad R.Kurlianskis buvo parėmęs jo vadovaujamą „Europos Studijų centrą“, – teigiama I.Degutienės apklausos protokole.
Penktadienį Vilniaus apygardos teismas taip pat planavo apklausti politiką Artūrą Zuoką, bet nespėjo, jo apklausa nukelta į sausio mėnesį.
Penktadienį buvęs Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys paprašė jam panaikinti draudimą išvykti iš šalies, jis teigė, kad toks draudimas yra nebūtinas- jis lankosi posėdžiuose, nesislapsto.
Prokuroras J.Laucius su tuo nesutiko ir atsakė, kad tai, jog V.Gapšys nesislapsto ir lankosi posėdžiuose rodo, jog kardomoji priemonė puikiai veikia. Jo teigimu, V.Gapšys teisiamas Darbo partijos byloje darė kitus nusikaltimus, todėl apribojimo panaikinti nereikia. Teismas sprendimą paskelbs gruodžio 20 dieną.
