Ir vieną, ir antrą kartą Zabulionis buvo atleistas su labai aiškia politine valia, viešumoje pasirodžius „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ atstovų pokalbiams, esą LAKD dirba „jų žmogus“. Paaiškėjo, kad D.Zabulionio ir tuomečio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio šeimos draugauja daug metų.
D.Zabulionis į LAKD vadovo pavaduotojo pareigas pateko buvusio Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus valia. Šis dabar – valdančiosios koalicijos partnerių „socialdarbiečių“ atstovas.
Bet „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ šešėlis toliau persekioja LAKD.
Visai neseniai šioje įstaigoje pradėjo dirbti iš Vilniaus savivaldybės su skandalais atleista administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė. Ji LRT Tyrimų skyriui patvirtino, kad su R.Kurlianskiu kartu mokėsi. A.Vaitkunskienė neatsakinga už viešuosius pirkimus, gal todėl „MG Baltic“ šleifas jos įdarbinti netrukdė.
Tuo metu įmonė „Kauno tiltai“, dėl kurios pareigų neteko D.Zabulionis, statys premjerui prieš rinkimus itin reikalingą projektą – Rusnės estakadą. Rusnės gyventojai nors kiek jų gyvenimą palengvinsiančio sprendimo laukia jau daug metų.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Kauno tiltams“ pergalę galėjo nutiesti pati LAKD. Kai prieš 2 mėnesius premjeras Saulius Skvernelis potvynių iškankintų rusniškių akivaizdoje įkasė statybų darbų pradžią žyminčią kapsulę, garsiai skelbta, kad visas projektas kainuos 10 mln. eurų.
Statybas Rusnėje atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su LAKD akivaizdžiai žinojo, kad tų 10 mln. eurų neužteks dar iki S.Skverneliui įkasant kapsulę.
„Kauno tiltai“ turėjo išskirtinės informacijos
LAKD, 2017 m. pavasarį rengdama pirmąjį konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti, esą nežinojo, kad po keliu tvyro durpynai. Direkcijai 2014 m. geologinius tyrimus estakados vietoje atliko UAB „Kelprojektas“ (sutarties vertė 76 351,35 eurai), tačiau rekonstruotino kelio vietoje jokių tyrimų neatlikta.
Tai, kad šis kelias turės būti rekonstruojamas, LAKD žinojo bent nuo 2014 m., kai pasirodė 2015–2020 m. valstybinės reikšmės kelių plėtros programa, kurioje nurodoma ir kelio rekonstrukcija, ir estakados statyba. Tai, kad LAKD turėjo pasirūpinti rekonstruojamo kelio geologiniais tyrimais, pripažįsta ir įstaigos direktorius Vitalijus Andrejevas.
Tačiau skubant įgyvendinti politiškai reikšmingą projektą, valios tyrimams taip ir neatsirado. Durpių problema po rekonstruotinu keliu nukrito lyg iš dangaus, kai panorusios dalyvauti pirmajame konkurse dėl estakados statybų ir kelio rekonstrukcijos įmonės ėmė klausti – reikės dėl durpyno stiprinti rekonstruojamą kelią ar ne.
Štai čia prasideda detektyvas.
Neaišku, kodėl LAKD, supratusi, kad durpės tapo papildoma problema, neatliko nepriklausomų tyrimų ir neskelbė naujo konkurso. Direkcija tęsė tą patį, brangesnį, variantą, estakados ateitį atiduodama į verslo rankas, užsukdama nesibaigiančių klausimų–atsakymų ratą.
Bet ne visiems tų klausimų kilo. „Kauno tiltams“ vieninteliams viskas buvo aišku. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus patarėjo Petro Tekoriaus, jam asmeniškai padėtis buvo žinoma.
„Aš labai gerai žinojau tą situaciją kelyje Šilutė–Rusnė, kad tas kelias yra „pakabintas“ ant durpyno. Žinojau iš savo patirties, kad būtinybė (stiprinti rekonstruojamo kelio sankasą – red. pastaba) tikrai bus, nes kitaip neįmanoma išplatinti kelio“, – teigia P.Tekorius.
P.Tekorius – buvęs LAKD darbuotojas, iš įstaigos pasitraukęs 2015 m., kaip teigiama, bendru sutarimu dėl išsiskyrusių nuomonių. Po pusmečio jį įdarbino „Kauno tiltai“. P.Tekoriaus, kaip kelių įmonės vadovo patarėjo, darbo pradžia ir estakados planavimo procesai sutapo. LAKD kaip tik tuo metu užsakinėjo poveikio aplinkai vertinimą, kurį atliko UAB „Infraplanas“ (sutarties vertė 17 545 eurai).
Šiuo metu „Kauno tiltuose“ P.Tekorius sprendžia Rusnės estakados klausimą, nors jo funkcijos visai kitokios – vadovo patarėjo verslui į Ukrainą plėsti. „Kauno tiltams“ pravertė ne tik nuo 1999 m. iki 2015 m. LAKD dirbusio ir įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusio P.Tekoriaus žinios. „Kauno tiltų“ partneris, kartu laimėjęs estakados statybų konkursą, „TEC infrastructure“, turėjo išskirtinės informacijos.
Tai patvirtina pats P.Tekorius. „Mūsų partneris „TEC infrastruktūra“ yra šiek tiek dirbęs prie šio projekto, kadangi jie kūrė specialųjį planą. Jie turėjo didesnį įdirbį ir tikslesnės informacijos. Iš dalies tai atpigino mūsų pasiūlymą ir buvo mažiau rizikos“, – aiškina P.Tekorius.
„Tiltų ekspertų centras“, dabar „TEC infrastructure“, 2007 m. Rusnės visuomenei pristatė estakados galimybių studiją. Ją finansavo Šilutės rajono savivaldybė už 25 tūkst. eurų. 2009 m. ta pati bendrovė Šilutės valdžios užsakymu pradėjo rengti techninį projektą. Už jį turėjo gauti apie 230 tūkst. eurų, tačiau teismas dėl neteisėtų pirkimo procedūrų nutraukė plano rengimą. Viešųjų pirkimų duomenimis, Šilutės rajono savivaldybė bendrovei galiausiai sumokėjo daugiau kaip 70 tūkst. eurų.
LAKD konkursą Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti paskelbė 2017 m. Kai konkurse dalyvaujančios kelių įmonės paprašė senosios medžiagos, direkcija nedavė, nes, pasak V.Andrejevo, ankstesni darbai atlikti ne direkcijos, o Šilutės savivaldybės užsakymu.
Tai, kad viena bendrovė turėjo daugiau informacijos, o vėliau kartu su „Kauno tiltais“ laimėjo statybų konkursą, kai kitoms bendrovėms net paprašyta LAKD nesuteikė informacijos, atrodo įtartina Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), nes sudaromos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui. „Negali būti, kad savivaldybės įmonė turi informacijos, kuri buvo surinkta už mokesčių mokėtojų pinigus, bet ja nesidalijama“, – aiškina VPT direktorė Diana Vilytė. Tačiau LAKD vadovas V.Andrejevas oponuoja neįžvelgiantis jokių privalumų.
Konkursas galėjo būti neskaidrus
Didžioji dalis bendrovių, pretendavusių statyti estakadą, nesuprato LAKD suformuotų sąlygų. Daugiausia diskusijų sukėlė minėtos durpės. Į konkurso dalyvių klausimus, ką daryti su rekonstruojamo kelio sankasa, nes ją dėl durpyno reikia stiprinti, direkcija siūlė nekreipti dėmesio. „Mes skelbiame pirkimą, tiekėjai rašo – galbūt yra durpynas. Mūsų formuluotė skamba paprastai: tiekėjai neturi įsivertinti, pirksime atskirai, bet pirksime ne visais atvejais, o esant poreikiui. O poreikis nustatomas atlikus geologinius tyrimus ir suderinus sprendinius su kelių direkcija“, – sako LAKD direktorius V.Andrejevas.
Pasak jo, to pakanka loginei sekai suprasti ir nebuvo vietos interpretacijoms. Esą, jeigu LAKD sako, jog „esant poreikiui“ skelbs antrąjį konkursą, todėl neverta sąmatose pateikti skaičiavimų be kelio sutvirtinimo, tai antrasis konkursas konkrečiai tam kelio sutvirtinimui tikrai bus.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus apklausti teisininkai sako, kad žodžiai „esant poreikiui“ negarantuoja antrojo konkurso. Tam pritaria ir VPT direktorė D.Vilytė. Anot jos, tai yra dviprasmybė ir to dalyviai nesuprato: „Paprastai prašoma organizacijų, kad pirkimo sąlygos būtų tiek aiškios, kad nekeltų dviprasmiškų minčių ir nesusipratimų. Iš skundų, kuriuos mes gavome, vienareikšmiškai atrodo, kad rinka nesuprato šio teiginio.“
Nors LAKD pirmojo konkurso sąlygose buvo suformuota, kad darbus įstaiga pirks ne daugiau kaip už 10 mln. eurų, 4 pasiūlymai iš 5 gerokai viršijo sumą. Todėl konkursą laimėjo „Kauno tiltai“ ir „TEC infrastructure“.
- UAB „Tilsta“ + UAB „Lemminkainen Lietuva“ – 15 426 277 €
- AB „Latvijas tilti“ + UAB „Eurovia Lietuva“ – 17 777 024 €
- UAB „Panevėžio keliai“ + UAB „Šiaulių plentas“ – 17 791 706 €
- UAB „Hidrostatyba“ + UAB „Šilutės automobilių keliai“ – 23 100 263 €
- AB „Kauno tiltai“ + UAB „TEC infrastructure“ – 9 458 500 €
LRT Tyrimų skyrius gavo patvirtinimą, kad 3 pasiūlymuose vis dėlto rekonstruojamo kelio sankasos sustiprinimas buvo įskaičiuotas. LRT konsultacijos su kelių ekspertais rodo, kad kitaip pasielgti būtų nelogiška, nes esą neturint papildomų duomenų sunku suskaičiuoti rekonstruojamo kelio kainą, neįskaičiuojant kelio sankasos sutvirtinimo darbų. Taip pat teigiama, kad įmonės siekė apsisaugoti nuo rizikos, nes žodžiai „esant poreikiui“ neįtikino, todėl abejojo, ar tikrai bus skelbiamas antrasis konkursas.
Rusnės estakados statybos konkursą pralaimėjusios bendrovės procesą vadina neskaidriu, VPT svarsto pradėti tyrimą, bet LAKD vadovas V.Andrejevas tai vadina politikavimu. „Aš manau, kad tai nesąžiningas tiekėjų veikimas. Jie labiau orientuoti kuo dabar užsiima kelių direkcija, o ne orientuoti į šito konkurso teisėtumą arba skaidrumą“, – sako jis.
LAKD poziciją gina laimėtojai „Kauno tiltai“, kuriems konkursas pasirodė itin aiškus.
Ar „Kauno tiltai“ galėjo pasinaudoti išskirtine informacija? Nors konkurencija šiame sektoriuje didžiulė, nė viena įmonė nenorėjo šiuo klausimu atvirai kalbėti su LRT tyrimų skyriumi.
Tuo metu P.Tekorius, „Kauno tiltų“ generalinio direktoriaus patarėjas, neslepia dažnai užsukantis į LAKD ir dažniausiai bendraujantis su projektų įgyvendinimo skyriaus vadovu Eduardu Grinavecku, jo buvusiu pavaldiniu. Vis dėlto paklaustas, ar palaiko ryšius su senais kolegomis, P.Tekorius tikina, kad liko „tik 5 proc. pažįstamų“. LRT Tyrimų skyriaus skaičiavimu, šiuo metu LAKD dirba ne 5 proc., o 55 proc. jo senų kolegų.
Kodėl konkrečiai P.Tekorius rūpinasi Rusnės reikalais, nors „Kauno tiltai“ tam turi paskyrę atskirą žmogų, pats P.Tekorius aiškina paprastai: „Kadangi turėjau didesnę patirtį bendrauti su institucijomis projektuojant, gaunant leidimą, aš žinodavau, kaip greičiau tą padaryti, į ką kreiptis ir t.t.“
Antrajam konkursui – taip pat įtarimų šešėlis
LAKD antrąjį Rusnės statybų konkursą durpėms iškasti ir keliui sutvirtinti paskelbė šių metų birželio viduryje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, jame dalyvauja trys bendrovės: „Kauno tiltai“, „Šiaulių plentas“ ir „Autokausta“. Tačiau konkursas šį mėnesį buvo sustabdytas dėl tiekėjų pasiūlytų per didelių kainų. Ketvirtadienį, LAKD vykdė derybas su konkurso dalyviais. Kuo jos baigėsi – dar neaišku.
Su verslu derėtis nebūtų prireikę, jeigu LAKD būtų laiku sustabdęs pirmąjį konkursą ir atlikęs nepriklausomus tyrimus. Tokiu atveju visas projektas galėjo kainuoti pigiau. Dabar Rusnės estakados ir kelio iki jos kaina priklauso nuo verslo lankstumo.
Taip pat kelių ekspertai pastebi, kad pigesnio antrojo konkurso reikalavimai yra labai paaukštinti. Pasak VPT vadovės D.Vilytės, skirtingai vertinamos konkurso dalyvių kvalifikacijos. Jos priklauso nuo kainos, kurią pasiūlo bendrovė. „Peržvelgus kvalifikacinius reikalavimus, mes matome, kad yra vienas kvalifikacinis reikalavimas, kuris mūsų vertinimu yra šiek tiek užaukštintas ir labai dviprasmiškas. Yra dar vienas momentas. Pirkimo eigoje LAKD keitė esminius dalykus“, – teigia D.Vilytė.
Kiek iš viso kainuos Rusnės estakada, kuri palengvins rusniškių gyvenimą, kol kas neaišku. Tuo labiau, kad LAKD ruošiasi dar ir apželdinti šiuo metu statybviete Rusnėje virtusią teritoriją. Kol kas apželdinimo projekto parengimui ir darbų priežiūrai įstaiga išleido 8 470 eurų, o darbų vykdytojas – UAB „Kelprojektas“. Nuo 2 000 m. Lietuvos valstybė Rusnės estakados studijoms, projektams ir analizėms jau išleido 200 tūkst. eurų.
