„MG Baltic“ kasacinį skundą nagrinėjo Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus vadovauja teisėjų kolegija. Ją taip pat sudarė Algirdas Taminskas, Antanas Simniškis, Dalia Vasarienė, Danguolė Bublienė, Sigita Rudėnaitė ir Virgilijus Grabinskas.
Koncernas kasaciniu skundu prieš VSD prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Koncernas nurodė, kad VSD paskleidė informaciją, kuri pažeidė įmonės dalykinę reputaciją, ir prašė šiuos duomenis pripažinti neatitinkančiais tikrovės.
Du Vilniaus teismai šiemet birželį atmetė „MG Baltic“ prašymą priimti ieškinį dėl VSD rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad „duomenų, gautų vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka“.
„MG Baltic“ teigia, kad taip nepagrįstai apribota jo teisė pasirinkti jam priimtiną teisių gynimo būdą.
VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui rašoma, kad „MG Baltic“ atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šio rašto ištraukas žiniasklaida paviešino gegužės pradžioje – po to, kai jis buvo perduotas šalies vadovams ir komitetui. Vėliau VSD raštą viešai paskelbė ir Seimas, jį dabar galima rasti oficialioje teisės aktų bazėje.
Dokumente apžvelgiama koncerno įtaka politinėms partijoms, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai, teisėsaugai, Susisiekimo, Ūkio ministerijoms, kitoms institucijoms.
Šis raštas tapo svarbiu dokumentu Seimui atliekant parlamentinį tyrimą dėl nederamos interesų grupių įtakos politinei sistemai ir valstybės institucijoms.
„MG Baltic“ atstovai VSD raštą vadino nuomonių ir prielaidų kratiniu bei teigė, kad jo paviešinimas yra spaudimas baudžiamąją politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam teismui.
