Tekstas papildytas Mindaugo Sinkevičiaus komentaru, pasirodžiusiu jau pirmąkart publikavus tekstą.
Nors Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), kaip ir kitų partijų, pavadinimas rašte yra užtušuotas, jame kalbama apie aktyvų „MG Baltic“ dalyvavimą vienos partijos pirmininko rinkimuose ir skilimo procese 2017–2018 m. – būtent tada vyko LSDP skilimas.
R.Kurlianskis su kandidatu santykius palaikė nuo 2014 m.
„2017 metų pavasarį MG aktyviai dalyvavo (užtušuota) pirmininko rinkimuose. Šiame procese tiesiogiai dalyvavo T.DAPKUS, o jį kuravo R.KURLIANSKIS. (Užtušuota) apsisprendus juose nedalyvauti, koncerno atstovai siekė, kad būtų išrinktas jiems palankus pirmininkas, ir akivaizdžiai rėmė (užtušuota), palaikė artimus santykius (nuo 2014 m.). T.DAPKUS asmeniškai ieškojo kompromituojančios informacijos apie (užtušuota).
(Užtušuota) pirmininku visgi išrinkus (Užtušuota), T.DAPKUS aktyviai veikė kitose partijose, siekdamas, kad pastarosios jį ignoruotų bei ieškojo būdų jam pakenkti („kaip iš***kint (Užtušuota)“). 2017 m. lapkritį T.DAPKUS nurodė (Užtušuota) : „aš ten to nepamiršau klausimo, ten mano kolegos Italijoj man renka informaciją ir turėsim objektyvią informaciją“, – visa tai teigiama VSD rašte Seimui.
Kalbama apie LSDP pirmininku išrinkto Gintauto Palucko brolį Daną Palucką. Paaiškėjus, kad jis Italijoje buvo teistas dėl ginkluotų apiplėšimų bei vagysčių, D.Paluckas pasitraukė iš Palangos miesto tarybos. G.Paluckas tikino nežinojęs apie brolio praeitį.
Kadangi LSDP pirmininko rinkimus laimėjo G.Paluckas, galima daryti išvadą, kad rašte minimas pralaimėjęs kandidatas, kuris esą būtų buvęs palankus „MG Baltic“, yra Mindaugas Sinkevičius. Jo tėvas Rimantas Sinkevičius Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje dirbo susisiekimo ministru. Tuomet „MG Baltic“ puikiai sekėsi Susisiekimo ministerijos kuruojamų „Lietuvos geležinkelių“ viešuosiuose pirkimuose.
M.Sinkevičius: „MG Baltic“ palaikymo neprašiau jokia forma
Su M.Sinkevičium 15min nei pirmadienį, nei antradienį susisiekti nepavyko. Trečiadienį, pasirodžius 15min tekstui, jis situaciją pakomentavo „Facebook".
M.Sinkevičius teigė jokia forma nei R.Kurlianskio, nei D.Mockaus ar R.Raulynaičio palaikymo neprašęs. Su D.Mockumi ir R.Raulynaičiu jis sakė apskritai nebendravęs, o su R.Kurlianskiu – tik dirbdamas Jonavos meru.
„Suprantu, kad žurnalistai laisvi rašyti savo samprotavimus taip, kaip jiems atrodo, bet ne visi išvedžiojimai ir ne visada logiški.
Primenu, kad #LSDP partijos pirmininko rinkimai vyko jau po #Masiulio#106k€ skandalo. Po kurio jau neabejotinai visi politikai kaip velnias kryžiaus atsižegnojo bet kokių kontaktų su #MGBaltic. Ta proga noriu informuoti, kad nei LSDP pirmininko rinkimų kampanijos metu, nei prieš ją nebuvau susitikęs nei su Kurlianskiu, nei su Mockum, nei su Raulynaičiu ir jokia forma neprašiau palaikymo. Beje, dabar gal jau reikia didžiuotis, o gal gėdytis, kad nelabai įdomus ir reikšmingas esu, nes su pastaraisiais dviem – Mockum ir Raulynaičiu aš visai nesu bendravęs. Na ok, jei per #LNK sezono atidarymą Nacionaliniam dramos teatre pasisveikinimas ir kelios frazės apie nieką yra bendravimas, tai tada reiktų pasitaisyt, bet tet-a-tet kabinete, kavinėje, restorane, miške, teniso korte su jais, pavieniui ar daugiau žmonių never“, – rašė M.Sinkevičius.
Su R.Kurlianskiu M.Sinkevičius teigė bendravęs du ar tris kartus tuomet, kai dirbo meru.
„Net neabejoju, kad mano konkurentai rinkimuose, o ir dabartinis partijos vadovas kontaktų skaičiumi mane lenkia, bet bendravimas juk nėra nusikaltimas“, – parašė M.Sinkevičius.
Taip – pat M.Sinkevičius priminė, kad partijos rinkimuose dalyvavo 5 kandidatai – jis pats, G.Paluckas, vėliau persigalvojęs Zigmantas Balčytis, Andrius Palionis ir Mantas Varaška.
„Taigi, tos prielaidos parašyti būtent apie mane yra su tikimybe 1/4“, – sakė M.Sinkevičius.
Buvęs ūkio ministras tekste taip pat išdėstė savo nuomonę apie tai, kaip žurnalistai nušvietė LSDP rinkimus.
„Visuomenė vargu ar prisimena, bet partijos nariai neabejotinai pamena aktyviausius žurnalistus, nuolat ruošusius laidas ir tekstus šia tema. Tų reiškiančių nuomonę (jei pamenat, net G.Landsbergis agitavo) ir politologines įžvalgas, kurios šiandien yra maždaug toj vietoj, kur partijos reitingas, buvo daug, bet kaip vienus aktyviausių aš, mano asmenine nuomone, išskirčiau du žurnalistus – Indrė Makaraitytė ir Tomas Dapkus“, – rašė M.Sinkevičius.
„I.Makaraitytė aktyviai rašė tekstus delfi.lt apie rinkimus ir ten dominavo keli atsikartojantys „leitmotyvai“: #Paluckas – vienintelė #LSDP viltis ir teisingas pasirinkimas, o #Sinkevicius – tai nomenklatūrinis žmogus, Butkevičiaus ar tai R.Sinkevičiaus statytinis, medžiotojas-bebras, bendrauja su verslininkais, o kadangi tėvas R.Sinkevičius dirbo Susisiekimo ministerijoj, tai ir sūnus kaltas dėl Lietuvos geležinkelių ir t.t. Panelė Makaraitytė net mano sesę kažkuriam tekste aprašė“, – rašė M.Sinkevičius.
Pasak M.Sinkevičiaus, visi norintys I.Makaraitytės tekstus ir dabar gali susirasti „Delfi“ archyvuose.
„Lygiai tokia pati siužetinė linija dominavo ir I.Makaraitytės TV laidose, skirtose #LSDP rinkimams per Info TV. Gal kažkam tas „vaizdelis“ atrodė kitaip, o ypač konkurentų palaikytojams, bet jei jau visai objektyviai, tie, kas turėjo akis, ausis ir bent kiek savarankiškai mąstė, suprato, ką buvo bandoma „parduot“ – tai Sinkevičius buvo lentynoj prie nukainotų ir brokuotų pasirinkimų“, – rašė M.Sinkevičius.
„Tuo metu Tomas Dapkus savo laidose „Alfa savaitė“ per LNK taip pat aktyviai nušvietinėjo vykstančią kovą ir nuolat akcentavo Gintauto Palucko teistumą, kuris visiems žinomas viešai. Kadangi Tomo Dapkaus pagalbos rinkimuose nesu prašęs, tai belieka tik svarstyti, ar tos Tomo laidos, Gintauto teistumo akcentavimas man galėjo padėti/pakenkti. Viešumo prasme eteris tikrai galėjo padėti, bet į savo laidas Tomas, kiek pamenu kvietė ir Palionį, ir Balčytį, ir Palucką“, – svarstė M.Sinkevičius.
Jo teigimu, net padarius išvadą, kad „MG Baltic" norėjo padėti būtent jam, kyla klausimas, kodėl tos pačios žiniasklaidos grupės žurnalistai įvykius nušvietė skirtingai.
„Indrė Makaraitytė iš „Info TV“ ir Tomas Dapkus iš „Alfa savaitė“, LNK yra tos pačios „MG Baltic“ media grupės žurnalistai. Tai kaip čia taip išeina, kad vienas už vieną, kitas už kitą? Apgalvota ir paskirstyta koncerno rizika pastatyti už abu, nes vis tiek vienas laimės? Indrė, nuoširdi žurnalistė be simpatijų/antipatijų vs Tomas, veikiantis pagal užsakymą?Trūksta logikos, trūksta“, – rašė M.Sinkevičius.
G.Paluckas: situaciją komentuoti nebūtų etiška
G.Paluckas pirmadienį 15min sakė, kad jam nebūtų etiška komentuoti tai, kaip atrodė tuometė situacija jam pačiam.
„Nepavyko padaryti įtakos, partija pasirinko nepaisant mėginimų veikti tą pasirinkimą, ir tiek. Kaip prieš kelias savaites sakiau viename interviu, tas atskilimas kai kurių asmenų ir panašūs procesai yra geriausia, kas partijai nutiko per dešimt metų. Aš iš dalies tokias sąsajas, samplaikas galimas verslo ir politikos, mėginimą daryti įtaką tiems procesams partijoje ir turėjau galvoje. Lieka tik apgailestauti, kad apskritai politinė sistema tokia netvari, o kišimasis į partijos, LSDP, reikalus tiesiog rodo norą užvaldyti partiją, kaip kita buvo užvaldyta. Aš tiesiog nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nepavyko tai ir mes einam pokyčių keliu“, – 15min sakė G.Paluckas.
Buvęs LSDP vicepirmininkas, dabartinis Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas antradienį 15min sakė jokio „MG Baltic“ poveikio vykstant pirmininko rinkimams nepastebėjęs.
„Nieko negaliu pakomentuoti, jokio poveikio nepastebėjau. Buvo iškelti kandidatai rodos, septyni ar kiek pačioj pradžioj, į antrą turą išėjo du, nepastebėjau jokio poveikio“, – teigė G.Kirkilas.
Ketinimai „turėti savo ministrę“
Pasak VSD rašto, po partijos pirmininko rinkimų bandymai paveikti LSDP „MG Baltic“ naudai nesibaigė.
Jame teigiama: „2017 m. vasarą T.DAPKUS agitavo (Užtušuota) palikti (Užtušuota), neremti (Užtušuota) noro tapti opozicine partija, o atstatydinus (Užtušuota) pačiai tapti partijos pirmininke. (Užtušuota) nepaklusus, T.Dapkus inicijavo publikacijas apie (Užtušuota) vyro (Užtušuota) įsidarbinimą (Užtušuota). Minėtos kampanijos metu T.DAPKUS teigė jos oponentams: „(Užtušuota) toliau siautėja, pasirodo, jai (Užtušuota) pažadėjo antrą vietą į Europarlamentą (Užtušuota)“, „(Užtušuota) reikia statyti į vietą“. „(Užtušuota) jau apsisprendė, apsisprendė ir Finansų ministerija, tai (Užtušuota) jau kitą savaitę eis lauk“. Pažymėtina, kad iki 2017 m. vidurio R.KURLIANSKIS ir T.DAPKUS artimai bendravo su (Užtušuota) ir ją rėmė: 2016 m. jai buvo siūloma kandidatuoti pradžioje (Užtušuota), vėliau – (Užtušuota) ministro postą, T.DAPKAUS pastangomis buvo formuojamas jos teigiamas įvaizdis“.
Ataskaitoje pateikiamas ir R.KURLIANSKIO susirašinėjimas su šiuo asmeniu. Jo žinutės pateikiamas žemiau, kalba netaisyta:
„Sveika, (Užtušuota). Baik trukciot kur nereikia ir sia savaite butinai duok interviu Tomui. Kai tapsi kandidate, vel pakviesim. Raimondas", „Sveika (Užtušuota), Na, matai – busi ministre. Lengvai. Nebuvo ko jaudintis. Sekmes".
„As noriu tapti ir Seimo nare", – toks atsakymas pateikiamas ataskaitoje. Į tai R.Kurlianskis atsakė: „Del sito net nesuk galvos – niekur nesidesi. Teks tapti". Į tai asmuo atsakė: „Tai labai tikiuosi, aciu". R.Kurlianskis pridūrė: „Netiki manim, Romano paklausk. Sekmes".
Toliau pateikiamos R.Kurlianskio žinutės T.Dapkui, raginančios „skubiai remti ją". „Turetumem sava zmogu", – kitoje žinutėje rašo R.Kurlianskis.
Iš konteksto atrodo, kad asmuo, apie kurį ir su kuriuo kalbama, yra buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė: 2017 m. skylant socialdemokratams, ji pasirinko likti G.Palucko pusėje. 2017 m. vasarą žiniasklaidoje buvo pasirodę tekstų apie R.Budbergytės vyro Rolando Galvėno įsidarbinimą Turto banke: svarstyta, kad galbūt dirbdama finansų ministre R.Budbergytė galėjo daryti įtaką Turto banko atrankos komisijai.
R.Budbergytė: T.Dapkus mane kaltino pasirinkus blogą kelią
Portalui 15min R.Budbergytė sakė, kad VSD rašte kalbama ne apie ją.
„Ten ne apie mane eina kalba. (...) Nežinau, kodėl ten taip pripainiota, bet tai netiesa. Galima ten taip suprasti, aš sutinku su jumis, bet tai yra netiesa“, – sakė R.Budbergytė.
Ji taip pat teigė niekada nepretendavusi tapti LSDP pirmininke.
„Aš niekada nepretendavau būti, pasakysiu, dėl paprastos priežasties. Aš tuo metu, kai tie rinkimai vyko, neturėjau net ir stažo partinio, kad galėčiau dalyvauti rinkimuose“, – sakė R.Budbergytė.
Ji pripažino pažįstanti ir Raimondą Kurlianskį, ir Tomą Dapkų, tačiau su R.Kurlianskiu sakė nebendravusi nuo 2016 m. vasaros.
„Aš tikrai pažįstu tuos asmenis. Vienas toks tikrai neabejotinas faktas. Bet, pavyzdžiui, toje pažymoje yra pateikta neteisinga informacija, kad aš artimai bendravau su Kurlianskiu iki 2017 m. pavasario. Žinote, aš kaip ir sakiau šiandien visiems, taip ir jums pakartosiu, kad nuo to momento, kai grįžau iš Europos audito rūmų ir nusprendžiau eiti į politiką ir tapau ministre, buvo 2016 m. birželio mėnuo, aš su juo nesu bendravusi“, – sakė R.Budbergytė.
Su T.Dapkumi R.Budbergytė teigė bendravusi ir vėliau. Ji atskleidė, kad T.Dapkus išties nebuvo patenkintas jos sprendimu palaikyti G.Palucką.
„Ir į Seimą ateina nuolat (T.Dapkus, – 15min), ir žinučių parašo. Jis mane labai demoralizavo įvairiais kaltinimais, kodėl aš pasirinkau tą blogą kelią ir nuėjau su šita puse.
Jis mane labai demoralizavo įvairiais kaltinimais, kodėl aš pasirinkau tą blogą kelią ir nuėjau su šita puse.
Kad aš prarandu savo, kaip sakoma, ateitį, nes partijos visas elitas yra anoje pusėje“, – sakė R.Budbergytė.
Paklausta, ar 2017 m. vykstant partijos pirmininko rinkimams būtų jutusi, kad „MG Baltic“ kažkaip palaiko M.Sinkevičių, R.Budbergytė teigė tuo metu dar buvusi toliau nuo aktyvios partinės veiklos ir tokios įtakos nejautusi.
„Esu gana naujas partijos narys. Nebuvau jokioje partinėje vadovybėje, kol nebuvo išrinktas naujas partijos pirmininkas. Todėl aš nieko negalėjau nei jausti, nei matyti, tai tikrai nežinau“, – sakė R.Budbergytė.
Palaikė ir A.Paleckį
VSD pažymoje kalbama ir apie ankstesnius laikus. Tvirtinama, esą prieš 2007 m. savivaldybių rinkimus „buvo parengtas planas stiprinti MG pozicijas Vilniaus mero savivaldybėje“ ir šiuo tikslu buvo pasirinkta būsimo mero kandidatūra.
Kaip ir kitos politikų pavardės, ji užtušuota, bet galima suprasti, kad kalbama apie tuometinį Vilniaus socialdemokratų lyderį Algirdą Paleckį. Jis pats tai pripažino ir įraše ant savo „Facebook“ sienos.
Anot VSD rašto, nuolatinis kontaktas tarp R.Kurlianskio ir kandidato, kuris, tikėtina, buvo A.Paleckis, buvo užmegztas 2006 m., susitikimai vykdavo nuolat, buvo laikomasi konspiracijos.
Rašte teigiama, kad R.Kurlianskis ir „MG Baltic“ palankus kandidatas susitarė, kad R.Kurlianskis padės rinkti kompromituojančią informaciją apie kitus kandidatus, pretenduojančius užimti Vilniaus mero postą. Taip pat sakoma, kad koncernas sau palankiam asmeniui pasamdė konsultantą, kuris žinojo apie susitarimą ir kuris su R.Kurlianskiu derino būsimus viešus pasisakymus bei kitą medžiagą.
Visgi po 2007 m. rinkimų Vilniaus meru tapo ne socialdemokratas, o „tvarkietis“ Juozas Imbrasas. „(Užtušuota) užėmus (Užtušuota) pareigas, R.KURLIANSKIS toliau palaikė su juo ryšį, nors buvo nepatenkintas tuo, kad (Užtušuota) pozicijos Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo tokios, kokių tikėtasi – MG vadovai planavo, kad jų remiamas (Užtušuota) užims pagrindines pozicijas“, – teigiama rašte.
Toliau cituojamos R.Kurlianskio žinutės, kurių vienoje jis ragina gavėją imti svarbias administracines pozicijas – „Vicemer. Adm dir. miesto ūkį“., o atsisakius jis pasipiktino: „Delfi teigia, kad atsisakei svarbios vice statuso – miesto ūkio ir plėtros!!? Nejuokauk taip“.
„2008 m., (Užtušuota) pasitraukus iš (Užtušuota) posto, jo ryšys su MG atstovais tapo epizodinis, tačiau tuometinis jo bendražygis ir konsultantas (Užtušuota) reguliariai informuodavo R.KURLIANSKĮ apie politinės partijos (Užtušuota) ciduje priimamus sprendimus. (Užtušuota) prieš 2009 m. sausio 16 d. mitingą Vilniuje R.Kurlianskis buvo susitikęs su (Užtušuota). R.Kurlianskiui buvo žinoma apie (Užtušuota) planus toliau tęsti destruktyvius veiksmus“, – toliau rašoma ataskaitoje.
Aukščiau minimi faktai sutampa su A.Paleckio karjera. Prieš 2007 m. rinkimus A.Paleckis buvo minėtas kaip galimas socialdemokratų kandidatas į Vilniaus merus. Po rinkimų jis tapo vicemeru, atsakingu už švietimą ir kultūrą. 2008 m. politikas iš Vilniaus vicemero posto pasitraukė, paliko socialdemokratus ir nuo 2008 m. vadovavo savo įkurtai partijai „Frontas“.
Socialiniame tinkle „Facebook“ A.Paleckis išdėstė savo versiją ir pripažino bendravęs su R.Kurlianskiu.
Jis tvirtino, kad pažymoje minimu laikotarpiu turėjo tikslą nuversti A.Zuoką, o „MG Baltic“ buvo sąjungininkai siekiant šio tikslo.
„Mano sąžinė rami. Niekam nesu pardavęs savo politinių sprendimų. 2006–2007 metais turėjau didelį tikslą – nuversti Zuoką nuo mero posto ir užbaigti su korupcine sistema Vilniuje. Tą tikslą pasiekiau. Tame triūse pasitelkiau daugybę sąjungininkų. Tarp kurių buvo ir koncerno „MG Baltic“ atstovai. Galop jie irgi – vilniečiai. („MG Baltic“ valdoma LNK televizija mūsų bent nešmeižė, kaip šmeižė, tarkim, „Rubikono“ valdyta „Vilniaus televizija“)“, – rašė A.Paleckis.
Partinių finansų A.Paleckis teigė netvarkęs, bet neatmetantis galimybės, kad „MG Baltic“ galėjo paaukoti lėšų. „Verslo aukas buvo verta priimti, turint didelį – Vilniaus politinio apsivalymo – tikslą“, – rašė jis.
A.Paleckis teigė nedalyvausiantis R.Kurlianskio demonizavime ir nurodė pokalbių su juo metu spaudimo nepatyręs.
„Keli pokalbiai su juo paliko man nekvailo, kibaus žmogaus įspūdį. Kalbėjomės kaip du suverenūs žmonės.
Keli pokalbiai su juo paliko man nekvailo, kibaus žmogaus įspūdį. Kalbėjomės kaip du suverenūs žmonės.
Jokio spaudimo iš jo nepatyriau, o ir jis, ko gero, matė, kad to neverta daryti“, – rašė A.Paleckis.
Epizodas VSD pažymoje apie 2009 metų sausio 16-osios riaušių prie Seimo išvakares iš viso, jo teigimu, yra „ne prie ko“.
„Tuo metu valdančiojoje daugumoje buvo Eligijaus Masiulio liberalai, kurie pažymoje pateikiami kaip „MG Baltic“ marionetės. Todėl ir vadinu saugumiečius „taip vadinamais saugumiečiais“, nes tik diletantai gali galvoti, kad koncernas „rengtų riaušes“ prieš saviškius valdžioje“, – rašė A.Paleckis.
Susirašinėta ir apie „Kristę ir vadą“
Rašte Seimui VSD išskiria ir dar vieną epizodą, susijusį su socialdemokratais – 2005–2006 m., kai „MG Baltic“ vadovai „aktyviai ir visomis priemonėmis“ siekė jiems parankios parlamentinio tyrimo baigties – asmens, kurio pavardė užtušuota, atstatydinimo. Frakcijai (numanoma, kad socialdemokratų) neišreiškus pozicijos, D.Mockus pagrasino: dabar gausit“.
-
Išslaptinta VSD pažyma: „MG Baltic“ bandė valdyti valstybę, D.Mockus sako, kad koncernas dirbo gerai
-
15min studijoje Tomas Dapkus pripažino siekęs kai kurių asmenų atleidimo, bet neigia tai daręs „MG Baltic“ paprašytas
-
VSD raštas Seimo komitetui dėl „MG Baltic“: visas tekstas
-
A.Zuokas: „MG Baltic“ įtaka kuriant Liberalų sąjūdį partijos viduje nebuvo paslaptis
„Moralūs (Užtušuota)? Kriminalinius įtraukiat į ofic delegaciją“, – tokia D.Mockaus žinutė pateikiama rašte. Adresato pavardė užtušuota. Į jo atsakymą „Ką tokius?“ D.Mockus atrašė: „Taigi savo remiamą favoritą, Kristės ir vado verslo partnerį“.
Apie kokį tiksliai tyrimą kalbama šioje vietoje ir kas yra D.Mockaus pašnekovas, dėl gausiai užtušuoto teksto lieka ne visiškai aišku.
Tikriausiai kalbama apie dešiniųjų norą Seime tirti tuomečio socialdemokratų lyderio premjero Algirdo Brazausko žmonos Kristinos Brazauskienės viešbučių verslo peripetijas ir „Draugystės“ viešbučio privatizavimo aplinkybes. Seimo valdančiajai daugumai tuomet pavyko atmesti dešiniųjų siūlymą pradėti A.Brazausko šeimos verslo skaidrumo tyrimą, o A.Brazauskas išsaugojo postą.
Taip pat kalba gali eiti apie Seimo laikinąją komisiją, 2005 m. tyrusią korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje. Komisija padarė išvadą, kad Artūras Zuokas ir tuometinėje „Rubicon“ juodosios buhalterijos byloje minimas Abonentas yra tas pats asmuo.
