2019 metų balandį L. Graužinienė, o tų pačių metų rugsėjį ir K. Daukšys, kaip liudytojai, jau apklausti Vilniaus apygardos teisme.
„Jie jau buvo apklausti, davė parodymus apie bendravimą su V.Gapšiu“, – per teismo posėdį antradienį sakė teisėja Nijolė Žimkienė.
Dar kartą apklausti juos pageidavo vienas bylos kaltinamųjų Vytautas Gapšys.
Teismui perduotos baudžiamosios bylos kaltinamajame akte rašyta, kad R.Kurlianskis siekė, jog „darbietis“ V.Gapšys paveiktų tuometinį Darbo partijos Seime seniūną K. Daukšį. Dabar kaltinimuose V.Gapšiui rašoma, jog R.Kurlianskis siekė, kad V.Gapšys pats arba per K. Daukšį galbūt paveiktų L.Graužinienę dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto nukėlimo į pavasario sesiją 2016 metais.
Teisme per posėdžius apklausus bylos liudytojus ir išnagrinėjus bylos medžiagą valstybės kaltintojas šioje byloje prokuroras Justas Laucius mano, kad iš kaltinimo šalintinos prekybos poveikiu epizoduose nurodytos aplinkybės, jog buvo tariamasi paveikti Seimo narį K. Daukšį, kad jis 2015 metų gruodžio 8 dieną Seime užregistruotų ir pateiktų priėmimui pasiūlymą dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.
Prokuroro J.Lauciaus prašyme nurodoma, kad šalintinos nepasitvirtinusios aplinkybės.
Pasak prokuratūros, nustatyta, kad L. Graužinienę siekta paveikti, jog ji neįtrauktų į 2015 metų gruodžio 17, 22 ir 23 Seimo posėdžių darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo projekto, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė 2015 metų gruodžio 16 dienos posėdyje ir perdavė įtraukti į Seimo posėdžio darbotvarkę bei nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į eilinę 2016 metų Seimo pavasario sesiją.
Anksčiau kaltinime buvo nurodoma, kad politikę siekta paveikti, jog ji šį Pelno mokesčio įstatymo projektą išimtų iš Seimo posėdžio darbotvarkės.
V.Gapšys mano, kad kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, jis nežino nuo ko gintis, norėtų, kad byla būtų grąžinta prokuratūrai kaltinamajam aktui ištaisyti.
„Įstatymo reikalavimai nėra pažeisti, kaltinimas labai aiškus ir konkretus“, – replikavo prokuroras J.Laucius.
Kiti kaltinamieji ir jų atstovai kritikavo kaltinamąjį aktą.
„Trūkumai kaltinamajame akte liko neištaisyti“, – sakė koncernui „MG Baltic“ teisme atstovaujantis advokatas Linas Belevičius.
Anot jo, koncernas kaltas dėl pareikštų kaltinimų neprisipažįsta.
Darbo partijos atstovas teisme advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad šioje byloje partija – juridinis asmuo – prilyginamas ir susiejamas su V.Gapšiu.
„Neaiškumai palikti, jie dar labiau sukelia abejonių. Neįmanoma suprasti, kokiais konkrečiais veiksmais juridinis asmuo yra kaltinamas“, – sakė advokatas V.Sviderskis.
Darbo partija šioje byloje kaltinama tuo, kad veikdama per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusį šios politinės partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovą, 2012 – 2016 metų kadencijos Seimo narį, nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų sausio, galbūt kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.
Be Darbo partijos ir V.Gapšio kaltinimai prekyba poveikiu ir kyšininkavimu šioje byloje pateikti ir koncernui „MG Baltic“, vasarą pakeitusiam pavadinimą į „MG Grupė“, jo atstovui Raimondui Kurlianskiui, Liberalų sąjūdžiui, buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
