Kyšio Eligijui Masiuliui davimu kaltinamas verslininkas prasitarė girdėjęs, kad prokuratūra šiek tiek keitė šioje byloje kaltinimą, tad jis norėtų tiksliai žinoti, kokie nusikaltimai ir jų aplinkybės jam yra inkriminuojamos.
Tad paskutinė rugsėjo 14-osios posėdžio fazė MG grupės, R.Kurlianskio bei E.Masiulio teisme savotiškai priminė virėjų dvikovas: garbūs teisininkai emocingai svarstė, „košė“ ar „ne košė“ yra kaltinimo pakeitimai.
Trečiadienį posėdis Apeliaciniame teisme su pertraukomis tęsėsi nuo 9.45 val. beveik iki 16 val., o bene gyviausia diskusija svarstymo metu kilo dėl to, ar galėjo prokuratūra apeliaciniame skunde teisiškai subtiliai keisti kaltinimą. Ir kaip dabar atsirinkti, kokios konkrečiai detalės patikslintame kaltinime pakitusios?
„Kadangi yra pakeistas kaltinimas, mes natūraliai norime matyti skirtumus. Norėtųsi, kad prokuroras konkrečiai paaiškintų, nes mes patys tų skirtumų nerandame“, – pareiškė advokatas Simonas Slapšinskas.
Bylą nuo senų laikų kuruojantis ir valstybinį kaltinimą teisme palaikantis prokuroras Justas Laucius bendrais bruožais keturis esminius skirtumus buvo apibūdinęs, tačiau gynybos advokatams to nepakako.
Yra daugiau nei 224 lapai medžiagos su argumentais, kodėl prokuratūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.
„Aš manau, kad čia yra košė“, – painiava dėl kaltinimo korekcijų piktinosi ir išteisintasis R.Kurlianskis.
Prokuroras: „Jokios košės nėra“
„Jokios košės nėra, yra labai aiškios ribos. Prokuratūros apeliacinio skundo ribos yra labai aiškiai išdėstytos.
Yra daugiau nei 224 lapai medžiagos su argumentais, kodėl prokuratūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Aiškiai nurodoma, kokios nuosprendžio dalys skundžiamos, kokios – neskundžiamos“, – argumentavo prokuroras J.Laucius.
Vis dėlto teisėjai, padarę dar vieną pertrauką ir pasitarę, nutarė paprašyti prokuroro padirbėti papildomai: preciziškai įvardinti, kaip kaltinimo formuluotės kito ir kaip dabar skamba jų galutinis variantas.
„Prašau nepriimti kažkaip asmeniškai. Tiesiog norime, kad visiems būtų viskas aišku“, – pareiškė teisėjų kolegijos vadovas Albinas Bielskis.
Pirmininkaujančiam teisėjui paantrino ir kitas kolegijos narys Linas Šiukšta, primindamas, kad asmens teisė žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas (kad galėtų nuo tų kaltinimų gintis), yra viena iš pamatinių teisinių vertybių.
„Gerbiamas teisme, aš parėdymus įvykdysiu“, – neprieštaravo prokuroras, pažymėjęs, kad nesijaučia iki šiol padaręs kažkokių procesinių pažeidimų.
Politikų papirkimu kaltintas ir Vilniaus apygardos teismo išteisintas R.Kurlianskis trečiadienį žurnalistams sakė, jog tikisi spartaus bylos nagrinėjimo. Jis vylėsi, kad Apeliacinis teismas patenkins jo skundą dėl žvalgybinės informacijos naudojimo.
„Mano skundas susijęs su kriminaline žvalgyba, žvalgyba ir teisėtumu. Turbūt tikiuosi tokio pats sprendimo, kaip ir pirmos instancijos teisme. Pirmos instancijos teisme man teko gintis nuo 45 kaltinimų, dabar prokuroras sumažino iki 13 kaltinimų. Kaltinimų mažėja net pas skundžiantį asmenį, tikiuosi tokio pat gero rezultato“, – teigė R.Kurlianskis.
Kaip jau skelbta, žemesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas šioje rezonansinėje byloje pavasarį buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, kuris šiuo metu pradedamas peržiūrėti aukštesnių teisėjų apeliacine tvarka.
R.Kurlianskis kaltintas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo. Kyšininkavimu byloje kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis, buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.
Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R.Kurlianskio perduoti pinigai E.Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis. Prokuroras J.Laucius su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Anot jo, pinigai – 106 tūkst. 200 eurų – buvęs kyšis, o dalis verslininko prašymų įvykdyta. Prokuroro teigimu, E.Masiulio ranka parašytas ir po keturių mėnesių nuo įvykio teisėsaugai pateiktas raštelis dėl paskolos neturi jokios teisinės reikšmės ir yra gauto kyšio maskavimo priemonė.
Pinigus R.Kurlianskis perdavė E.Masiuliui savo automobilyje, pinigai buvo dėžutėje su alkoholio buteliu, įdėtoje į maišelį. Anot prokuratūros pranešimo, tai būdinga kyšio, o ne legalios paskolos perdavimui. Prokuroro teigimu, vertindamas kitų kaltinamųjų kaltę teismas padarė teisės taikymo klaidą.
Posėdžio pradžioje – bandymai nušalinti
15min ir BNS rašo, kad Apeliacinis teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti apeliacinius skundus „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Posėdis netikėtai prasidėjo advokato pareikštu nušalinimu apeliacijas svarstyti pasirengusios trijų teisėjų kolegijos pirmininkui Albinui Bielskiui. Nušalinimas pareikštas ir bylą kuruojančiam prokurorui J.Lauciui.
Sprendimo dėl teisėjo A.Bielskio nekantriai buvo laukiama jau šią trečiadienio popietę – nuo to priklausė ir tolesnė bylos eiga. Pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo teismas motyvuotai atmetė. Toliau buvo sprendžiamas prokuroro likimas – J.Laucius irgi paliktas byloje.
Aš buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, tokiu statusu, manau, nepagrįstai ir skubotai. Man vėliau pateikti atsakymai tai patvirtina.
Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis, pranešėjas ir kolegijos pirmininkas koncerno „MG grupė“ baudžiamojoje byloje, pripažino, kad anksčiau kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje. Vėliau jis liko liudytoju, jokių įtarimų jam niekada nebuvo pateikta.
„Aš turiu taip pat teisę pasisakyti dėl man pareikšto nušalinimo – aš buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, tokiu statusu, manau, nepagrįstai ir skubotai. Man vėliau pateikti atsakymai tai patvirtina“, – per posėdį trečiadienį sakė A.Bielskis.
Jis citavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir generalinio prokuroro vėliau jam siųstus raštus, kad nėra duomenų šį teisėją apklausti kaip įtariamąjį.
Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
Nematė pagrindo nušalinimui
Teisėjas mano, kad ankstesnė, jo kaip specialiojo liudytojo apklausa, negali tapti kliūtimi nagrinėti „MG grupės“ bylą.
„Nei su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais, nei su advokatais nesu sudaręs sandorių, neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti bylą šališkai, neturiu pagrindo nusišalinti nuo šios bylos“, – pareiškė A.Bielskis.
Sprendimą dėl jam pareikšto nušalinimo priėmė kiti du bylos teisėjai – Linas Šiukšta ir Evaldas Gražys. Jie prašymą nušalinti A.Bielskį atmetė.
A.Bielskio nušalinimo trečiadienį pareikalavo buvusio „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius. Jis pareiškė, kad A.Bielskio turėtas statusas gali daryti jį pažeidžiamumą ir neleisti nešališkai išnagrinėti bylos, mat ir teisėjų korupcijos, ir „MG grupės“ politinės korupcijos bylas tyrė Specialiųjų tyrimų taryba (STT).
G.Danėlius žurnalistams trečiadienį sakė, kad priešingai nei kitiems Apeliacinio teismo teisėjams, STT apklausa A.Bielskiui teisėjo karjeros nesugadino, jis dirba toliau, todėl gali būti morališkai įsipareigojęs atsidėkoti STT.
Teisėjų korupcijos bylos duomenimis, vilnietis advokatas Drąsutis Zagreckas buvo sutaręs priimti kyšį, kad paveiktų Apeliacinio teismo teisėją A.Bielskį. Šis teisėjas turėjo nagrinėti D.Zagrecko kliento baudžiamąją bylą. Šis pageidavo, kad Apeliacinis teismas jam paliktų žemesnės instancijos paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį dėl plėšimo. Pareigūnų duomenimis, D.Zagreckas buvo susitikęs su teisėju A.Bielskiu.
„Albino Bielskio, kaip teisėjo, karjera niekada nesusvyravo, niekas jam nereiškė priekaištų, jo procesinis statusas niekada nebuvo paviešintas“, – tvirtino G.Danėlius, grįsdamas nušalinimo prašymą.
Kalbėdamas apie galimą teisėjo šališkumą nagrinėjant bylą. G.Danėlius priminė, kad skiriant teisėjus į pareigas būtina gauti atsakymą iš STT, o jos vadovas „MG grupės“ byloje dar nepaskelbus nuosprendžio Vilniaus apygardos teisme, kalbėjo apie bausmes, šią bylą lygino su „lakmuso popierėliu“, kokios bausmės galima sulaukti Lietuvoje už korupciją.
Advokatui užkliuvo suplanuoti posėdžiai
Advokatas G.Danėlius nušalinimą teisėjui A.Bielskiui grindė ir suplanuotų bylos posėdžių intensyvumu.
„Nežinau, ar tai tikrai sutapimas, ar ne, bet visi 15 posėdžių suplanuoti iki kitų metų sausio mėnesio, su laiko rezervu, kad būtų galima parašyti baigiamąjį dokumentą iki Ž.Bartkui aktualaus laikotarpio, siekiant perrinkimo. Tokia tikimybė vienos karjeros nesugadinimas už kitos nesugadinimą. Tokia pakankama prielaida reikšti nušalinimą“, – žurnalistams sakė advokatas.
Jis bylos posėdžių planavimą siejo su STT vadovo Žydrūno Bartkaus kadencijos pabaiga. Ž.Bartkus į STT direktoriaus pareigas penkerių metų kadencijai paskirtas 2018 metų kovą, jo kadencija baigsis 2023 metų kovą.
„MG grupės“ politinės korupcijos byloje Apeliacinis teismas suformavo trijų teisėjų kolegiją ir paskyrė 16 posėdžių šiai bylai išnagrinėti. Ši byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Pirmasis posėdis numatytas rugsėjo 14 dieną, po to ketinama posėdžiauti spalio 24 dieną, lapkričio 22, 24, 29 ir 30 dienomis. Taip pat paskirti penki posėdžiai gruodį ir tiek pat sausį.
Teisėjas A.Bielskis advokato G.Danėliaus užuominas apie posėdžių planavimą esą jų datos susijusios su STT vadovo kadencijos pabaiga, pavadino „keliančiomis šypseną“.
Teisėjas A.Bielskis advokato užuominas apie posėdžių planavimą pavadino „keliančiomis šypseną“.
„Susiejimas su STT vadovo kadencijos pabaiga kelia šypsena. Ši byla yra rezonansinė, turi gilų atgarsį visuomenėje, organizaciniai reikalai – efektyviai ir savalaikiai išnagrinėti bylą, ko gero, daugiau bus posėdžių, kai STT vadovo kadencija jau bus pasibaigusi“, – sakė teisėjas.
Kitas bylos dalyvis – išteisintasis Šarūnas Gustainis – pareiškė nušalinimą prokurorui Justui Lauciui. Jo teigimu, kaltintojas „manipuliavo įrodymais“, „iškraipė faktus“.
Išprendę dar kelis organizacinius klausimus, teisėjai paskelbė byloje pertrauką, o kaltinimo tikslinimų ir apeliacijų nagrinėjimo tęsinys numatomas spalį.
