2017 01 19

Michailui Gorbačiovui įteiktas šaukimas į Sausio 13-osios bylą

Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pavyko įteikti šaukimą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.
Michailas Gorbačiovas
Michailas Gorbačiovas / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

„Pranešimas įteiktas gruodžio 28 dieną“, – ketvirtadienį BNS sakė bylą nagrinėjanti teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Su M.Gorbačiovo atstovais BNS ketvirtadienį kol kas nepavyko susisiekti.

Liudytoju šaukiamam M.Gorbačiovui buvo išsiųsti trys šaukimai – du pernai išsiuntė teismas, o dar vienas išsiųstas per Teisingumo ministeriją. Teismas elektroniniu ir įprastiniu paštu informavo liudytoją apie kvietimą dalyvauti byloje.

Pasak teisėjos A.K.Macevičienės, M.Gorbačiovui įteiktas šaukimas įprastiniu paštu į M.Gorbačiovo fondą. Teismui grįžo pranešimas apie jo įteikimą. Teismui adresuotame rašte yra M.Gorbačiovo parašas.

Daugiau jokių dokumentų teismas negavo – neinformuojama, ar liudytojas žada atvykti į procesą Lietuvoje, ar sutinka būti apklaustas per vaizdo konferenciją.

M.Gorbačiovą pasiekė šaukimas, kurį teismas išsiuntė į Maskvoje, Leningrado prospekte, esantį fondą. Kito adreso, kuriuo galėtų rasti liudytoją, teismas neturi.

Šiame šaukime nurodytos visos suplanuotos posėdžių datos. Teismas nurodė, kad sutinka surengti vaizdo konferenciją šio liudytojo apklausai.

„Lietuvoje jau yra elektroninės bylos, ypač civilinės. Rengiamos vaizdo konferencijos, galime naudotis „Facebook“ ir programa „Skype“. XXI amžiuje, visuotinės elektronikos amžiuje, kodėl nesutikti atsakyti į klausimus vaizdo konferencijoje?“ – svarstė teisėja.

Šaukime taip pat paprašyta, kad 85 metų M.Gorbačiovas nurodytų asmenį, su kuriuo būtų galima palaikyti ryšį dėl nuotolinės apklausos. Vilniaus apygardos teismas buvusiam politikui pranešė, kad jo pavardę per posėdžius minėjo kiti liudytojai, todėl jo prašoma papasakoti, ką jis žino apie Sausio įvykių aplinkybes.

Dar vienas šaukimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, trečias – per Teisingumo ministeriją. Sausio 6 dieną Lietuvos ministerija Rusijos teisingumo ministerijai išsiuntė dokumentus, kuriais M.Gorbačiovas kviečiamas liudyti.

Vilniaus apygardos teismas pernai spalį nusprendė M.Gorbačiovą apklausti kaip liudytoją. Prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos lyderį pateikė per kruvinuosius Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis ir jo advokatas.

Buvęs sovietų specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadovas, kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas pernai rugpjūčio pabaigoje būdamas Maskvoje pareiškė, kad kruvinieji Sausio 13-osios įvykiai negalėjo vykti be M.Gorbačiovo žinios.

„Kiek kartų dalyvavau gesinant gaisrus, pradedant Kalnų Karabachu, Dušanbė, Baku, Tbilisiu ir baigiant Vilniumi, sakyti, kad mes atskridome į Vilnių patys, kad mums niekas nedavė įsakymo... To būti negali! Mūsų būriui galėjo vadovauti tik KGB vadovas, gavęs nurodymą Politbiuro arba vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado“, – kalbėjo M.Golovatovas.

„Prabėgus 25 metams vienareikšmiškai sakau, kad tai buvo išdavystė – centrinės valdžios, asmeniškai Gorbačiovo, kuris šiandien, būdamas 85 metų, elgiasi taip, kaip ir 1991-aisiais – tą prisimenu, o to neprisimenu“, – pridūrė jis.

Buvęs Sovietų Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto vadovas, Sausio 13-osios byloje taip pat kaltinamas generolas Algimantas Naudžiūnas pernai rugpjūtį Maskvoje taip pat teigė, kad asmeniškai M.Gorbačiovas įsakė vykdyti specialiąją operaciją Vilniuje.

„Kariniame pasitarime man dalyvaujant Gorbačiovas asmeniškai davė įsakymą pradėti trijų objektų, kuriuos užėmė Lietuvos propagandistai, išlaisvinimo operaciją. Iš šių trijų objektų – Spaudos rūmų, telecentro – liejosi purvas ant Komunistų partijos, Sovietų Sąjungos“, – sakė A.Naudžiūnas.

Pasak jo, per Sausio įvykius Lietuvos teritorijoje iš viso buvo dislokuota apie pusė milijono sovietų karių: „Tai buvo milžiniška jėga, kuri galėjo pakilti ir nušluoti lietuvišką viršūnėlę.“

Pats M.Gorbačiovas anksčiau yra neigęs, kad davė įsakymą šaudyti Vilniuje. 1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.

Praėjusią savaitę Lietuvoje paminėtos 26-osios šio tragiško įvykio metinės.

Sausio 13-osios bylą teismas ketina toliau nagrinėti pirmadienį, toliau apklausiami nukentėjusieji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų