Plungės rajono savivaldybė, kur gyvena per 44 tūkst. gyventojų, kurį laiką buvo tarp tų, kur pandeminė situacija prasčiausia. Per praėjusią parą rajone buvo nustatyta 10 naujų užsikrėtimo atvejų ir jau kelinta diena iš eilės fiksuojama, kad užsikrėtimų mažėja.
Tačiau situaciją nagrinėjantys specialistai tikina: dar prieš savaitę buvo taip prastai, kad „žemiau kristi nebebuvę kur“.
Mirtingumą galėjo lemti ir amžius
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento vadovė Giedrė Ligeikienė teigė, kad, analizuodama skaičius, mato ir pozityvių dalykų.
Štai Plungėje ir Rietave, savivaldybėse, kur kurį laiką fiksuota daugiausia užsikrėtimų šalyje, stebimas naujų atvejų mažėjimas.
Plungėje dar prieš kelias dienas 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų teko per tūkstantis atvejų, dabar jų – 894. Rietave praėjusią parą nenustatytas nė vienas užsikrėtimo atvejis, tačiau vis dar serga 83 žmonės.
„Tokio augimo, koks buvo prieš savaitę, nebėra, todėl tikimės, kad skaičiai stabilizuosis“, – 15min sakė G.Ligeikienė.
Anot jos, tokį sergamumą ir mirtingumą pirmiausiai lėmė neaktyvus vakcinacijos procesas, ypač vyresnio amžiaus žmonių grupėje. 80 metų ir vyresnių amžiaus grupėje kol kas pasiskiepijo tik mažiau nei pusė gyventojų.
Gali būti, kad Plungėje yra daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, gal tokia visuomenės struktūra. Beje, ši grupė menkai skiepyta.
G.Ligeikienė pasakojo, kad, stebėdama situaciją Plungėje, atkreipė dėmesį, jog nemažai susirgusiųjų yra gimę 1920–1930 m. Taigi – garbaus amžiaus senjorai.
„Čia turbūt reikėtų gilesnės analizės. Gali būti, kad Plungėje yra daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, gal tokia visuomenės struktūra. Beje, ši grupė menkai skiepyta.
Štai, Mažeikiuose matome, kad užkratas labiau plinta tarp jaunesnių žmonių. Tačiau, natūralu, jie serga lengviau, rečiau hospitalizuojami. O štai garbaus amžiaus žmonės jau neretai turi ir gretutinių ligų. Taigi jiems šis virusas išties pavojingas“, – kalbėjo pašnekovė.
Aiškindamiesi, kaip žmonės užsikrečia, aiškėja, kad pusės atvejų užkrato keliai – nežinomi. Neretai fiksuojami plitimai šeimose.
„Kartais žmonėms tikrai sunku išsiaiškinti, kur susirgo, tačiau susiduriame su atvejais, kai tyčia nesako arba piktai bendrauja“, – aiškino NVSC Telšių departamento vadovė.
Aktyviau ieško antikūnų nei vakcinos
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius Mantas Česnauskas situaciją rajone pavadino iš tiesų gana įtempta, nors ji ir nežymiai gerėja.
„Ligoninėje turime 39 vietas, 37 užimtos. Skaičiai iškalbingi. Ir tai liečia visą grandinę, nes buvo dienų, kai greitosios pagalbos medikai į iškvietimus vykdavo ir 40 kartų. Beje, dauguma iškvietimų ir buvo susiję su koronavirusu“, – kalbėjo M.Česnauskas.
Daugiausiai, anot jo, fiksuojama atvejų šeimose.
„Nėra taip, kaip buvo rudenį, kai plito globos namuose ir židinius sunkiai sekėsi sustabdyti. Dabar, kiek gauname informacijos iš greitosios medikų, serga šeimomis. Ir dažniausiai vyresnio amžiaus, iš giminaičių ir vaikų gavę rekomendacijas nesiskiepyti“, – pastebėjo pašnekovas.
Neseniai vietos bendruomenę sukrėtė vyresnio amžiaus pedagogės mirtis. Moteris buvo nepasiskiepijusi.
Vakcinacijos procesas rajone vis dar vangus. Aktyvesnis jis tampa, kai gaunama „Janssen“ vakcinos, kurios reikia tik vienos dozės.
Dabar serga šeimomis. Ir dažniausiai vyresnio amžiaus, iš giminaičių ir vaikų gavę rekomendacijas nesiskiepyti.
„Matome, kad aktyviai tiriasi antikūnus“, – teigė M.Česnauskis.
Guli ir 40-mečiai
Plungės ligoninei laikinai vadovaujantis Remigijus Mažeika prisiminė, kad dar neseniai į nedidelę regiono ligoninę per parą buvo atgabenti net 8 pacientai. Palyginimui – praėjusiais metais per pandemijos įkarštį į didmiesčio – Šiaulių – ligoninę atveždavo per parą 16 pacientų.
Dabar srautas kiek mažesnis, tačiau vis tiek kasdien atvežama užsikrėtusiųjų COVID-19. Vien antradienį iki popietės į ligoninę buvo atvežti du vidutinio amžiaus vyrai. Sudėtingesni pacientai vežami į Respublikinę Šiaulių ligoninę.
„Vis dėlto manau, kad problema yra žemas vankcinacijos rodiklis. Didžioji dalis pacientų ligoninėje yra neskiepyti ir jie serga sunkiau, nei skiepyti. Be to, vyresnio amžiaus asmenys turi ir gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis debetas, onkologinės ligos, nutukimas. Tai gerokai komplikuoja situaciją“, – teigė ligoninės vadovas.
Nors didžioji dalis pacientų – garbaus amžiaus, yra ir vos peržengusių 40-metį.
Paklausti, kodėl nesiskiepijo, dauguma pateikia vienodą atsakymą, jog galvoję, kad šis virusas jų nepasieks, paklausę vaikų, giminių patarimo nesiskiepyti.
„Ta epidemiologinė situacija, kai buvo per 1000 atvejų 100 tūkst. gyventojų, prilygo blogiesiems laikams, kai vakcinos nebuvo. Dar tik rugsėjis. Tačiau yra ir gerų žinių – nėra sergančių tarp medikų, nes praėjusį rudenį sirgo nemažai jų. Be to, tai sunkino darbą“, – kalbėjo dar neseniai Respublikinei Šiaulių ligoninei vadovavęs R.Mažeika.
Plungę jis palygino su Joniškiu, kur taip pat nemažai sergančių, tačiau palyginti nedaug hospitalizuotų. Tai galėjo lemti geresni vakcinavimo rodikliai Joniškio savivaldybėje.
„Reikia tikėtis, kad pirmi papuolėme į duobę, pirmi ir išlipsime“, – vylėsi ligoninei vadovaujantis R.Mažeika.
