„Dievo planas pildosi. Šiandien prezidentas pradeda naują savo pašaukimo etapą, o mes verčiame naują savo tautos istorijos puslapį. Mums visiems, kad ir koks būtų mūsų pašaukimas, reikia likti ištikimiems Dievo Žodžiui ir savo sąžinei.
Skaitykime laiko ženklus, už viską dėkokime ir drąsiai, pasitikėdami Dievu, eikime per išbandymus. Kaip yra kartojęs palaimintasis Jurgis Matulaitis, blogį nugalėkime gerumu“, – homilijoje Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose prezidento inauguracijos proga sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.
Lietuva yra gerokai didesnė nei galvojame nubrėžę jos geografines sienas.
Po šv. Mišių arkikatedroje bazilikoje prezidentą G.Nausėdą Katedros aikštėje pasitiko vėliavų plazdėjimas. Čia buvo rengiama Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija.
Žvelgdamas į susirinkusiųjų minią Katedros aikštėje G.Nausėda pasakė trumpą kalbą.
„Išsiuvinėtose vėliavose matau mūsų miestelių godas, sakmes, padavimus ir darbus, kurie daro mūsų Lietuvą gražesnę. Regionai stovi visi kaip vienas, įskaitant ir užsienyje gyvenančių lietuvių vėliavą. O tai reiškia, kad Lietuva yra gerokai didesnė nei galvojame nubrėžę jos geografines sienas. Jos darbščių žmonių dėka Lietuvos salelės pasklidusios po visą pasaulį. Bet tai yra viena Lietuva. Tai yra pagrindinė mūsų žinutė šiandien.
Miela Lietuva, myliu visą tave: kalnus ir kalnelius, gojus, miškelius. Noriu daug nuveikti, kad ta mūsų Lietuva būtų dar gražesnė, o, ar pavyks, priklausys ir nuo jūsų pagalbos ir pastangų. Tikiuosi, kad kursime Lietuvą gražesnę“, – viltimis ir lūkesčiais dalijosi G.Nausėda.
Po šios kalbos prezidentas ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, šypsenomis ir rankos paspaudimais, o vaikus ir glėbesčiavimais, sveikindami Vilniaus senamiestyje susirinkusius žmones, fotografuodamiesi asmenukėms lėtai yrėsi į S.Daukanto aikštę.
Netikėta detalė: iš Katedros aikštės eidamas į S.Daukanto aikštę bei paspaudęs daugybę rankų, G.Nausėda su žmona staiga nėrė į „Kempinski“ viešbučio vidų.
Matyt, tai nebuvo suplanuota iš anksto, mat dėl to prezidentas šiek tiek vėlavo į valstybės simbolių perdavimą. Įpėdinio lūkuriuodama prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi nuėjo pabendrauti su S.Daukanto aikštėje susirinkusiais žmonėmis.
Čia šiek tiek po 15 val. prasidėjo iškilminga Lietuvos Respublikos prezidento rūmų perdavimo ceremonija.
Prezidentė D.Grybauskaitė prisiekusiam prezidentui G.Nausėdai perdavė Didįjį valstybės antspaudą ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies, ir iš visų jėgų.
Dalyvaujant kariuomenės orkestrui ir garbės sargybos kuopai, aikštėje buvo iškelta naujojo šalies vadovo vėliava.
Iškart po to G.Nausėda kreipėsi į Lietuvos piliečius tėvynėje ir užsienyje.
„Brangūs Lietuvos žmonės, mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies, ir iš visų jėgų“, – jautriai kalbą pradėjo G.Nausėda.
Dar – ne, dar – ne visiems
Susirinkusiai žmonių miniai prezidentas priminė, kad S.Daukanto aikštėje ar kitomis formomis visoje Lietuvoje inauguracijos renginius stebintys tautiečiai nebenori įprastų politinių pažadų.
„Ne. Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis – kada?“ – neabejojo G.Nausėda ir pacitavo poeto Jono Aisčio eilėraščio eilutes:
Kada žmoniškumas ir meilė šventa
Neapykantos narsą pakeis čia, pasauly,
Kada vėl žmogaus čia teisė paminta
Bus visiems ta pati, lyg gaivinanti saulė?
„Ir visgi šis poeto šauksmas – ne praeitis, o vis dar mūsų šiandiena. Drąsiai lietuviškos dvasios veržlumu vadavomės iš okupacijos narvo ir siekėme Laisvės. Laisvės – laisvoje Tėvynėje, savo demokratinėje valstybėje, kurioje saugu, oru ir gera gyventi.
Ar jau atėjome į savo Pažadėtąją Žemę – Pažadėtąją Gerovės Lietuvą – visiems?
Tačiau šiandien mes vis dar klausiame: ar tai ir yra ta laisvė, kurios siekėme? Ar jau atėjome į savo Pažadėtąją Žemę – Pažadėtąją Gerovės Lietuvą – visiems? Ar „saulė Lietuvoj“ jau išsklaidė tamsumas? Ar išsipildė Laisvės kovų, Sąjūdžio puoselėta laisvos, stiprios ir gerove visiems sklidinos Tėvynės viltis? Būkime sąžiningi ir garsiai sau ištarkime: dar – ne, dar – ne visiems“, – konstatavo prezidentas.
Apie vidinius ir išorinius priešus
Ir S.Daukanto aikštėje tartoje kalboje jis grįžo prie socialinių temų, kurias akcentavo Seime iškart po priesaikos.
„Šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs. Dalis Lietuvos vis dar vaduojasi iš praeities – iš sovietų sistemos primesto dvasinio bei materialinio skurdo. Dažnai neatsakingas, viešųjų interesų neginantis politikavimas menkina piliečių orumą ir socialinį teisingumą; netelkia sutarimo ir skatina nusivylimą savo valstybe“, – apgailestavo G.Nausėda.
Jo įsitikinimu, kol šių ligų nepagydėme, kol gerovė mūsų valstybėje netapo visiems prieinamu gėriu ir kol savivertė neužvaldė mūsų širdžių ir protų, tol vis dar nesame laisvi; vis dar nesame nuo vidinių ir išorinių priešų išsivadavusi valstybė.
Kada? Dabar!
G.Nausėda teigė ryžęsis imtis Lietuvos prezidento atsakomybės, nes jam rūpi sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje įsigalėjimas. Rūpi socialinis teisingumas ir nuoseklus gerovės visiems kūrimas. Rūpi vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.
„Mieli Lietuvos žmonės, pastaruosius mėnesius prezidentinėje kampanijoje mes daug bendravome, išgirdau ir supratau daugelio jūsų godas ir lūkesčius. Pasiryžau būti nepriklausomu kandidatu, todėl šiandien esu nepriklausomas prezidentas. Kad būčiau laisvas veikti Jūsų labui. Pagaliau, kad ir likčiau tokiu, kokiu Jūs mane pažinote: atviras ir paprastas žmogus, prieinamas ir išklausantis, noriai bendraujantis ir atsiliepiantis“, – pabrėžė G.Nausėda.
Pasiryžau būti nepriklausomu kandidatu, todėl šiandien esu nepriklausomas prezidentas.
Jis užtikrino esąs įsitikinęs, kad būtent taip bus ir po penkerių metų: „O jeigu ne – jūs be užuolankų man tai priminkite!“
Prezidentas pažymėjo, kad šiandien S.Daukanto aikštėje kalba ne tik Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien manyje kalba ta – Jūsų širdžių šilumos sklidina – tylioji, tačiau didelę jėgą pademonstravusi ir ypatingai graži savo dvasia Lietuva. Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia pat ji atsako – dabar! Dabar – pagarba piliečių tarpe tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar – sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar – Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimą saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!“, – telktis ir vienytis ragino G.Nausėda.
Drąsina kiekvieną pilietį
„Lietuva yra viena“ – tokią žinią prezidentas G.Nausėda siunčia valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis.
„Šią dieną mes norime pabrėžti, kad Lietuva yra visų, – sakė inauguracijos komisijos pirmininkė Algė Budrytė. – Mes norime pakviesti ir padrąsinti kiekvieną Lietuvos pilietį, kiekvieną lietuvį, lenką, rusą, baltarusį, ukrainietį, žydą, totorių, karaimą ar kitos tautinės bendrijos atstovą, aktyviau įsitraukti į valstybės gerovės kūrimą.“
