Visas Lietuvos Kalėdų egles galite pamatyti ČIA.
Tradicija ir sugrįžimas
Klaipėda yra tas vienas didžiųjų Lietuvos miestų, kur jau seniai pagrindinė eglė – natūrali. Natūralus medis čia puošiamas jau aštuntus metus iš eilės, šiemet tai 10 metrų aukščio eglė, nuo 2000-ųjų augusi Loretos ir Arūno Bentų kieme.
Dar viena Klaipėdos tradicija – miestas kasmet naudoja tas pačias girliandas. Šiemet tik eglės viršūnė nauja, įspūdingo dydžio (1,2 metro) žvaigždė.
Vilniaus Katedros aikštėje gyvas, natūralus medis vėl papuoštas po 14 metų pertraukos. Ir nors gamtininkas Marius Čepulis feisbuke jau išaiškino, kad sostinės Kalėdų eglė visai nėra eglė, o kėnis, dauguma vilniečių, nepaisant, kad iki šiol statytos gyvais eglišakiais apkaišytos konstrukcijos nuolat puikavosi tarp gražiausių Europoje, vis dėlto patenkinti tokiomis permainomis Katedros aikštėje.
Papuoštų gyvų, natūralių eglių šiemet gausu įvairiuose Lietuvoje miestuose – ir didžiuosiuose (išskyrus Kauną), ir mažesniuose.
Paprastai tai žmonių dovanoti medžiai, augę šalia namų, užgožę šviesą, o neretai – jau ir kėlę grėsmę ir patiems kažkada mažą eglutę pasodinusiems žmonėms, ir jų kaimynams.
Šiltai baltų eglių manija
Tačiau dairantis į skirtingų miestų egles apima keistas jausmas – jos lyg kartojasi. Dauguma švyti panašia gelsva (tiksliau – šiltai balta) spalva, o viršūnes papuošusios žvaigždės iš viso identiškos.
Iš pirmo žvilgsnio labai panašios eglės papuošė tiek Vilnių, Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, tiek Plungę, Marijampolę, Jonavą, Kretingą, Trakus, Mažeikius. Bent jau visų jų apšvietimas, o neretai – ir žvaigždė viršūnėje, identiški.
Kas tai? Sutapimas, bendra puošybos tradicija ar mados tendencijos?
Grįžtama prie kalėdinės klasikos
Vilniaus Kalėdų eglę papuošusios bendrovės „Lumidėja“ vadovas Karolis Balvočius, paklaustas, ar išties šiemet eglių puošyboje, ypač apšvietime, itin daug gelsvos spalvos, to neneigia.
