Astravo AE sparčiai kyla prie pat Lietuvos sienų. Baltarusija tvirtina, kad tai bus saugiausia elektrinė pasaulyje, tačiau incidentai jau statybų metu Lietuvai kelia baimę. Ypač – kai Baltarusijos pusė nė nesivargina pranešti apie įvykius, kurie gali turėti tiesioginės įtakos atominės elektrinės saugumui, kai ji pradės veikti.
Grėsmingi incidentai
Naujausias pavyzdys – perkeliant reaktoriaus korpusą daugiau nei 300 tonų sveriantis agregatas krito mažiausiai iš kelių metrų aukščio. Baltarusijos Energetikos ministerija tik kilus triukšmui Lietuvoje pripažino, kad šį mėnesį perkeliant reaktoriaus korpusą Astravo AE buvo susidariusi „neeilinė situacija“. Lietuva Baltarusijos laikinajai reikalų patikėtinei Lietuvoje Liudmilai Tatarinovič dėl to įteikė notą.
Ant Aukštojo kalno pasidairyti į Astravo AE kaminus ketvirtadienio vakarą susirinkę daugiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai liko nieko nepešę – lietaus debesys ir migla išvysti įspūdingųjų bokštų neleido.
TS-LKD iniciatyva beveik 65 tūkstančiai piliečių parašų, pasisakančių prieš Astravo atominės elektrinės statybas, jau pasiekė VRK ir yra privalomai priduoti į Seimą svarstymui dėl draudimo Lietuvai pirkti elektrą iš Baltarusijos.
Pasak TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvai gyvybiškai svarbu, kad Astravo AE taip ir nepradėtų veikti.
„Į penkiasdešimt kilometrų evakuacinę zoną patenka ir Vilnius – iš jos reiktų evakuotis per dvi valandas. Vėlgi didžiausia bėda yra tai, kad mes tas dvi valandas greičiausiai nežinotumėme nieko. Tad apie jokį bendradarbiavimą, apie jokį saugumą mes kalbėti negalime. Todėl vienintelė saugi Astravo elektrinė yra ta, kuri yra uždaryta ir neveikianti“, – teigė konservatorių lyderis.
Didžiausią įtaką turėtų vieši protestai
Žurnalistas Rytas Staselis teigia, kad didžiausia problema, su kuria tenka susidurti, yra tai, kad su Baltarusija derėtis yra neįmanoma. Anot žurnalisto, Baltarusijos Astravo AE projektas yra neracionalus, neturintis jokio ekonominio pagrindimo, verslo plano, tad tik tada, kai suprasime, kodėl jis toks yra, atrasime geresnių, racionalesnių kontrpriemonių prieš jį.
„Šis projektas atsirado per ekonominę krizę, kai Baltarusijos prezidentas sugalvojo, kad gavus investicijų maždaug 10-20 milijardų dolerių galima sumažinti krizę. Tai buvo jo motyvas. Jis nelabai galvojo, kuo šis projektas baigsis. Nors, kita vertus, ir dabar jis nelabai galvoja“, – teigia R.Staselis.
-
Apie incidentą Astravo AE pranešęs N.Ulasevičius: „Kam mums antras Černobylis? Jo maža nepasirodytų ir Baltijos šalims“
-
Baltarusijos ir Rusijos fizikai: incidentas Astravo atominėje ateityje gali virsti katastrofa
-
Dėl incidento Astravo AE Lietuva įteikė notą Baltarusijai ir paprašė Briuselio pagalbos
Žurnalistas pabrėžė, kad norint paveikti viešąją opiniją kaimyninėje šalyje, reikia rasti kažkokias „stygas“, kuriomis būtų galima užgauti. Pasak jo, tos stygos visiems dar yra mįslė.
„Mes neturime jokio poveikio. Mūsų kalbos apie evakuaciją, apie tai, kad mes nesaugiai jaučiamės, neturėdami jokios informacijos, neturi jokios reikšmės“, – teigė žurnalistas.
Kaip vieną iš pagrindinių dalykų, kuris galėtų turėti įtakos Astravo atominės elektrinės projekto įgyvendinimui, R.Staselis įvardijo Baltarusijos gyventojų viešų protestų organizavimą ir išėjimą į gatves.
Vieši pačių baltarusių protestai, R.Staselio įsitikinimu, turėtų didelę įtaką Astravo AE įgyvendinimui ir to, ko gero, labiausiai ir bijo tiek Aliaksandras Lukašenka, tiek Rusijos, kuri finansuoja šį projektą, prezidentas Vladimiras Putinas.
Tačiau R.Staselis mano, kad baltarusius išjudinti bus sunku. Anot jo, Astravo atominė elektrinės statybų vienas pagrindinių tikslų buvo tame Baltarusijos regione sukurti darbo vietas, sumažinti socialinę įtampą, tad tikimybė, kad žmonės protestuos ir atsisakys pragyvenimo šaltinio, yra gan maža.
Lietuva laiku neišsakė savo pozicijos
Fizikos instituto mokslininkas Evaldas Maceika teigė, kad nors visame pasaulyje statomi reaktoriai projektiškai yra saugūs, tačiau ypatingai svarbi nepriekaištinga kokybė ir griežta kontrolė jų statybos metu bei išskirtinai tvarkinga eksploatacija. Kitaip rimtos avarijos branduolinėse jėgainėse tampa tikėtinos.
Anot jo, atominės elektrinės statybų procesas prasideda nuo vietovės pasirinkimo. Baltarusiams iš trijų pasirinkusių aikštelių dvi atmetus dėl tariamai galimų karstinių efektų, liko tik viena galimybė – statyti atominę elektrinę Astravo rajone. Tačiau,pasak mokslininko, ir ši aikštelė nėra saugi, nes galimi žemės drebėjimai iki septynių balų branduolinei jėgainei yra labai rimtas pavojus.
Tačiau, kai dar 2010 metais buvo iškeltas Baltarusijos atominės elektrinės statybų vietos pasirinkimo klausimas, anot E.Maceikos, Lietuva nesugebėjo išsakyti savo pozicijos,.
„Dar 2010 metais buvo keliamas šitas klausimas, tačiau tiek mūsų prezidentė, tiek kiti atsakingi žmonės buvo susižavėję Visagino atominės elektrinės projektu ir bijojo, kad, jei prieštarausime Astravui, tai neleis mums ir Visagino atominės statyti. Tai, aišku, buvo klaida, nes tai nesusiję dalykai“, – teigė mokslininkas.
