Migracijos departamentas aptarnavo 730 tūkst. asmenų, uždirbo 27 mln., bet dirba už „senas“ algas

Aptarti klausimai, kaip rašoma dienotvarkėje, „dėl asmenų ir akcizinių prekių judėjimo per Lietuvos ir Europos Sąjungos išorinę sieną kontrolės užtikrinimo.“ Į posėdį buvo kviečiami dalyvauti: Ministro pirmininko patarėjas Kęstutis Lančinskas, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Policijos departamento prie VRM, Muitinės departamento prie FM atstovai.

Neišvengiama aptarimo aktualija buvo valstybės tarnautojų algų dydis ir galimas jų kėlimas artimiausiu metu.

Kalbėta apie 1,3 milijono eurų darbo užmokesčio fondo augimui. Dabar matome, kad biudžete yra 449 tūkstančiai. Ar susitvarkysite?

„Esame informuoti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas protokoliniu sprendimu pernai yra priėmęs sprendimą dėl papildomo poreikio užtikrinti finansavimą, kalbėta apie 1,3 milijono eurų darbo užmokesčio fondo augimui. Dabar matome, kad biudžete yra 449 tūkstančiai. Ar susitvarkysite su skiriamais pinigais“, – Migracijos departamento (MD) vadovės pavaduotojos Lucijos Voišnis teiravosi posėdžiui pirmininkavęs Mykolas Majauskas.

„Pastarieji metai subūrė, sutelkė Migracijos departamento darbuotojus, privertė įvertinti jėgas ir padaryti daugiau, nei galvojame, kad galime“, – atsakė direktorės pavaduotoja.

Ji pabrėžė, kad departamentas tapo viena iš įstaigų, tiesiogiai dalyvavusių tiek Baltarusijos siunčiamų neteisėtų migrantų, tiek Ukrainos karo pabėgėlių krizių valdyme.

„Pernai priėmėme daugiau nei 4000 prieglobsčio prašytojų, o šiais metais užregistravome jau beveik 70 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių ir jų šeimos narių.

Mūsų darbuotojai dirba ir savaitgaliais, ir po darbo. Darbo krūvis vis didėja“, – tikino MD vadovės pavaduotoja.

Migracijos departamentui teko rimti iššūkiai, ypač turint omeny Lukašenkos hibridinę ataką.

„Migracijos departamentui ir praėjusiais, ir šiais metais teko rimti iššūkiai, ypač susiję su migracijos procesų valdymu, turint omeny Lukašenkos hibridinę ataką. Tai buvo milžiniškas krūvis. Migracijos departamentas tikrai darė, ką galėjo“, – apie krizių valdymo sėkmę posėdžio viešniai antrino ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo žodžiais tariant, departamentas įtvirtino save kaip labai svarbią instituciją mūsų valstybės gyvenime ir visoje saugumo politikoje.

Iš viso šiais metais Migracijos departamentas aptarnavo daugiau nei 730 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių.

„Na, ir surinkome į valstybės biudžetą 27 milijonus eurų – tai trijų ketvirčių rezultatas“, – pabrėžė L.Voišnis, pridurdama, kad iššūkiai ir įtampos išryškino dar vieną problemą: pačių departamento darbuotojų atlyginimai jau tapę „nekonkurencingi“.

Anot posėdžiui pirmininkavusio M.Majausko, 30 proc. darbuotojų kaita Migracijos departamente lemia, kad užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą apskritai yra sudėtinga. Tad didesnės algos galbūt motyvuotų žmones pasilikti ir dirbti.

Savo ruožtu L.Kasčiūnas prisiminė, kaip praėjusiais metais per biudžeto svarstymą departamento direktorė, „suprasdama sunkią situaciją biudžeto, kilniaširdiškai atsitraukė nuo tam tikrų pozicijų“, mainais į pažadą, kad prie būtinybės didinti finansavimą bus grįžtama, kai tik atsiras galimybė 2022 metais. „Jie gražiai atsitraukė tam, kad gautų tuos milijoną ir 300 tūkst. šiemet“, – priminė komiteto vadovas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

„Dabar gavo tik 400 tūkstančių... Bet aš manau, dar 800 tūkst. nėra ta suma, kuri, vertinant visą kontekstą, būtų tokia reikšminga, kad mes negalėtume jos surasti. Aš tikrai tikiu, kad mes rasime tuos pinigus“, – pareiškė komiteto vadovas.

L.Kasčiūnas sakė kaip tik turintis duomenų lentelę, kuri rodo, kaip 2023 m. numatytų asignavimų projekte auga kitų institucijų darbo užmokesčio procentas.

Natūralus procesas – vyksta derybos. Lėšų visiems neužtenka.

„Pavyzdžiui, VST 11,8 proc., VSAT 10,5 proc., PAGD 10,3 proc., Policijos departamentas – 10,2 proc., o Migracijos departamentas – 4,6 proc.“, – vardijo ir stebėjosi L.Kasčiūnas. Anot komiteto galvos, akivaizdu, jog Vidaus reikalų ministerija laikosi taisyklės savo kuruojamų institucijų darbuotojams siekti maždaug 10 proc. didesnių algų, tačiau MD atžvilgiu ši proporcija kažkodėl netaikoma.

M.Majauskas vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo klausė, kaip atsitiko, kad kalbėta apie reikiamą 1,3 mln. eurų papildomą finansavimą darbo užmokesčio fondui, o numatomas maždaug trigubai mažesnis.

„Matyt, natūralus procesas – vyksta derybos. Lėšų visiems neužtenka. Ir visoms funkcijoms lėšų neužtenka. Prašymai mūsų buvo didesni, bet derybų procese vis tiek tenka rinktis prioritetus“, – aiškino VRM viceministras.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Fizinio barjero statyba

Jis sakė, kad kasmet tenka spręsti panašias problemas – perskirstyti lėšas, ieškant būdų, kaip užtikrinti pavestas funkcijas.

„Migracijos procesai, jie nesibaigs, matosi, kad tas tempas ir kitais metais bus išlaikytas“, – prognozavo V.Dmitrijevas. „Sutinkame, kad atlyginimas iki tūkstančio eurų tikrai nėra labai konkurencingas“, – pridūrė jis ir tikino suprantantis siekį išlaikyti migracijos tarnyboje patyrusius specialistus, ekspertus.