Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Ž.Pavilionis Migracijos departamento buvo skundžiamas už šmeižtą, departamento darbuotojų orumo įžeidimą.
„Rugsėjį Lietuvos KT pirmininkas Dainius Žalimas dėl Krymo aneksijos legitimizavimo į Pasaulio konstitucinės justicijos kongresą nepakvietė Rusijos KT atstovų, pasiūlė juos įtraukti į „juoduosius sąrašus“. Migracijos departamentas, pritaręs tokiam siūlymui, vietoje to, kad tiesiog informuotų Rusiją, pateikė perteklinę informaciją – atskleidė susirašinėjimą tarp Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir KT pirmininko. Kitaip tariant, jie atskleidė sankcijų iniciatorių. Tai sukėlė pavojų nacionaliniam bei KT pirmininko asmens saugumui.
Jie argumentuoja teisiniais argumentais, bet visiškai neatsižvelgia į moralę ir valstybės interesus, –Ž.Pavilionis.
Viešai tai kritikavau, todėl departamento pareigūnai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, sakydami, kad aš įžeidžiau jų garbę orumą, prilygindami tai šmeižtui, nes jie neatskleidė riboto naudojimo informacijos ir turėjo teisę tą informaciją perduoti Rusijai“, – aiškina vienbalsiai išteisintas parlamentaras.
Parlamentaro išreikštą kritiką paremia ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) tyrimo, atlikto dar spalio pabaigoje, išvados. Jose rašoma, kad „departamentas, nurodydamas aplinkybes apie sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos KT teisėjų, trečiajai šaliai suteikė perteklinę informaciją: nurodė dokumentų numerius, informacijos tikrinimo procedūras (duomenų bazių pavadinimus ir sistemines tikrinimo detales), nurodė raštų iniciatorius“.
„Nežinau, kuo reikia mąstyti, atskleidžiant aukščiausias moralines ir teisines vertybes ginančio KT pirmininko pavardę, neatsiklausus nei paties D.Žalimo, nei URM, nei Valstybės saugumo departamento, ar galima informuoti, kad jis iniciavo sankcijas. Jie argumentuoja teisiniais argumentais, bet visiškai neatsižvelgia į moralę ir valstybės interesus“, – kalba Ž.Pavilionis.
Abejoja, ar departamento vadovė gali eiti savo pareigas
KT pirmininkas D.Žalimas LRT.lt sako, kad, girdint informaciją apie departamentą kritikavusio parlamentaro skundimą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, susidaro įspūdis, jog asmenų, galima sakyti, nesąmoningai padedančių kitai valstybei, interesai yra svarbesni.
Toks informacijos atidavimas, nors ir neturintis nusikalstamos veikos požymių, pasak D.Žalimo, yra padėjimas kitai valstybei sužinoti, kas konkrečiai Lietuvoje veikia prieš jos interesus.
„Skundai, matyt, yra nenoras pripažinti savo klaidų. Užuot trumpai pranešę apie asmenų įtraukimą į nepageidaujamų asmenų sąrašus Lietuvoje, jie visiškai detaliai atskleidė visą vidinį sprendimų priėmimo mechanizmą. Žmonės nesupranta, ką jie daro.
Čia dar egzistuoja ir konstitucinis atsakingo valdymo principas. Kai yra elgiamasi taip neatsakingai, kad savo veikla padedama užsienio valstybei surinkti informaciją, mano asmenine nuomone, tokie asmenys tiesiog negali eiti savo pareigų. Be to tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, bei, manau, sukėlė pavojų ir mano saugumui“, – komentuoja KT pirmininkas.
Prastu darbu pasižymintis departamentas užkliūva ne pirmą kartą
VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius spalio pabaigoje nustatė, kad Migracijos departamente susiformavusi ydinga praktika – dėl didelio darbo krūvio neatliekamos taisyklėse numatytos procedūros. Todėl darbo organizavimą buvo siūloma įvertinti per Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės metinį tarnybinės veiklos vertinimą.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas buvo nurodęs išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su galimu riboto naudojimo informacijos atskleidimu trečiosioms šalims, taip pat ištirti žurnalisto Jevgenijaus Titovo prieglobsčio nesuteikimo aplinkybes bei Rusijos piliečio Antono Treušnikovo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo bei panaikinimo aplinkybes.
VRM specialistai konstatavo, kad nors formaliai teisės aktams nenusižengta, įžvelgiama padaryta žala valstybei. Taip pat pažymima, kad už taikomos praktikos formavimą yra atsakinga Migracijos departamento direktorė E.Gudzinskaitė. Įstaigos darbo organizavimo kokybę pasiūlyta įvertinti per direktorės metinę atestaciją, numatytą 2018-ųjų sausį.
„Įstaigos vadovas nėra tik teisininkas, nuo jo priklauso formuojama praktika, jis turi turėti platesnį matymą. Tai yra vadovo kompetencijos klausimas. Vadovė bus įvertinta per metinį tarnybinės veiklos vertinimą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.
Tarnybinio patikrinimo metu išsiaiškintos aplinkybės dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje suteikimo Rusijos piliečiui A. Treušnikovui. Išvadose teigiama, kad specialistai nesilaikė visų nustatytų reikalavimų patikrinti, ar interesanto įmonė nėra fiktyvi.
„Išvadose konstatuojama, kad darbuotojai dėl itin didelio darbo krūvio nesilaiko kai kurių numatytų taisyklių. Tačiau darbo krūvis negali būti pasiteisinimas viskam. Mūsų specialistai kalba ir apie darbo organizavimo kokybę“, – teigė E.Misiūnas.
