Ketvirtadienį BNS atsiųstame pranešime A.Gavėnas teigia, kad iš pareigų pasitrauks, kai bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras.
Vidaus reikalų ministerija mano, kad A.Gavėnas turėtų prisiimti atsakomybę dėl skandalo.
„Pripažindamas savo, kaip įstaigos vadovo, atsakomybę ir siekdamas, kad pereinamuoju laikotarpiu tarp ministrų kaitos nebūtų skiriamas laikinas departamento vadovas, kurio statusas atėjus naujam ministrui galėtų būtų kvestionuojamas, ir kad departamento darbas nebūtų dar labiau išbalansuotas Lietuvos Respublikos būsimo pirmininkavimo ES išvakarėse, esu pasiruošęs vadovauti departamentui iki valdžios pasikeitimo (...). Kartu ketinu naujajam vidaus reikalų ministrui pateikti savo atsistatydinimo prašymą“, – nurodo A.Gavėnas.
Naują valdančiąją koaliciją formuojančios partijos numačiusios, kad Vidaus reikalų ministerija teks partijai „Tvarka ir teisingumas“. Pastaroji yra paskelbusi, kad į vidaus reikalų ministro postą siūlys parlamentarą Remigijų Žemaitaitį.
Kaip BNS ketvirtadienį sakė dabartinis vidaus reikalų viceministras Gintaras Steponas Vyšniauskas, ministerija mano, kad A.Gavėnas turėtų prisiimti atsakomybę dėl skandalo.
„Manome, kad tai būtų garbinga iš jo pusės, nes vis tiek atsakomybė asmeninė yra tiesiogiai jo, jis tiesiogiai atsakingas už situaciją. Mūsų nuomone, jisai turėtų atsistatydinti, ne tik turėtų, bet privalo“, – teigė viceministras.
Pasak G.S.Vyšniausko, A.Gavėnui nusprendus dabar neteikti atsistatydinimo pareiškimo, ministerija kol kas svarsto, kaip elgtis toliau. Kadangi kol kas VRM neturi duomenų, kad teisėsauga turėtų įtarimų paties A.Gavėno atžvilgiu, teisinio pagrindo jį atleisti esą nėra.
„Kol kas mes dar mąstome, ką daryti, nes reikia griežtai žiūrėti teisinių procesų. Mes planuojame laikytis teisės, nors, mūsų nuomone, vadovas nesužiūrėjo, netvarkė įstaigos taip, kad tokie dalykai, kokie įvyko, nebūtų galimi“, – sakė viceministras.
A.Gavėnas išplatintame pranešime, be kita ko, sako jaučiantis „ministerijos vadovų spaudimą atsistatydinti“. Kartu jis aiškina, kad tie vadovai, kuriems pareikšti įtarimai dėl galimos korupcijos, turėjo įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo ir atstovauti teisminio nagrinėjimo metu Migracijos departamentui.
„Nei direktorius, nei jo pavaduotojas neturėjo pareigos revizuoti jų priimtų sprendimų, nes tai būtų neįmanoma dėl didžiulių darbo apimčių“, – pabrėžia jis.
Pasak G.S.Vyšniausko, A.Gavėnui nusprendus dabar neteikti atsistatydinimo pareiškimo, ministerija kol kas svarsto, kaip elgtis toliau.
A.Gavėnas pranešime taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas neturi operatyvinės veiklos subjekto teisių ar imuniteto tarnybos ir tik specialiosios tarnybos galėjo ir privalėjo jį, kaip įstaigos vadovą, informuoti apie grėsmingą korupcine prasme situaciją, jeigu tokia buvo fiksuota.
„Kad egzistuoja problema dėl piktnaudžiavimo fiktyviomis įmonėmis, kaip priedanga gauti leidimus gyventi Lietuvoje, o kartu ir Šengeno erdvėje, Migracijos departamentas konstatavo jau nuo 2011 m. pavasario, ir nuolat inicijavo susitikimus su specialiosiomis tarnybomis“, – sako Migracijos departamento direktorius.
BNS primena, kad partijos „Tvarkos ir teisingumas“ kandidatu į vidaus reikalų ministrus įvardintas Remigijus Žemaitaitis trečiadienį pareiškė, kad pasitvirtinus teisėsaugos keliamiems įtarimams dėl korupcinių schemų reikėtų kalbėti apie baudžiamą Migracijos departamento vadovų atsakomybę.
„Aš manau, kad reikia pirma įsigilinti, kas ten atsitiko, dėl ko kilo skandalas. Jeigu tie nuogastavimai, dėl kurių aš tikrai galvoju, (pasitvirtintų – BNS), tai reikėtų kelti atsakomybę ir kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę pačių vadovų“, – paklaustas, ar keistų Migracijos departamento direktorių A.Gavėną, teigė R.Žemaitaitis.
Šią savaitę teisėsauga paskelbė, kad Migracijos departamento pareigūnai galėjo imi kyšius už tai, kad leidimai užsieniečiams gyventi Lietuvoje būtų išduodami greičiau.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra antradienį pranešė, kad tiriama galima korupcinė schema, pagal kurią ne Europos Sąjungos šalių piliečiai, pageidaujantys gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje arba tokius leidimus prasitęsti, mokėjo pinigus tarpininkaujantiems advokatams bei advokatų padėjėjams.
Įtariama, kad advokatai ir jų padėjėjai perduodavo pinigus savo pažįstamiems asmenims, turintiems ryšių Migracijos departamente, o šie – Migracijos departamento pareigūnams, galintiems padėti, kad leidimai užsieniečiams būtų išduodami greičiau.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas trečiadienį patenkino prokuroro prašymą ir nuo pareigų pusei metų nušalino šešis korupcija įtariamus Migracijos departamento pareigūnus, kurie galėjo pelnytis iš leidimų gyventi Lietuvoje. Bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti keturis skyrių vedėjus, vieną pavaduotoją ir vieną specialistą.
Byloje įtariamieji taip pat yra du advokatai ir du advokatų padėjėjai.
Prokuratūra teigia, kad veikiant korupcijos tinklui Migracijos departamente, leidimus gyventi Lietuvoje galėjo gauti apie 100 užsienio piliečių. Tikslus užsieniečių skaičius paaiškės tik tyrimo metu.
