Tiesiog nori gyventi geriau
Pagrindinis klausimas atvykėliams būna, kokiu tikslu jie atvyko.
„Dažniausias atsakymas būna – noriu geriau gyventi Europoje. Labai retas kuris pasako, kad jį kažkas persekioja, bet dažniausiai ir tie persekiojimai būna kaimynai, giminės, sutuoktinio tėvai ir pan.
O dauguma tiesiog nori geriau gyventi Europoje, nes jų kilmės valstybėje ar neranda darbo, ar, kaip sako, žmogaus teisės negerbiamos, o jie žino, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės gerbiamos“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Direktorė teigė, kad departamento pajėgumai auga, tikimasi, per artimiausius tris mėnesius išnagrinėti jei ne visus, tai didžiąją dalį prieglobsčio prašymų. Dabar yra išnagrinėta apie 200 prašymų.
Dauguma tiesiog nori geriau gyventi Europoje, nes jų kilmės valstybėje ar neranda darbo, ar, kaip sako, žmogaus teisės negerbiamos, o jie žino, kad ES žmogaus teisės gerbiamos.
Departamento mobiliųjų komandų vienas iš tikslų yra per vertėjus migrantų kalba dar kartą papasakoti, kas jų laukia.
„Jie nepasitiki valstybės įstaigomis, jie mano, kad mes jiems meluojame, ir jie vis dar galvoja, kad po kurio laiko jie galės išvykti iš Lietuvos į Europą. Tai mūsų darbas yra išties paaiškinti jiems, kad jų įsivaizdavimai yra nepagrįsti“, – teigė Migracijos departamento direktorė.
Tiesa, po neigiamo atsakymo sulaukiama nusivylimo, nustebimo, nevilties, su smurtu ar prievartos pasireiškimais specialistai nesusidūrė.
Patenkintų prašymų nėra
Kol kas Migracijos departamentas dar nėra patenkinęs nė vieno migrantų prašymo dėl prieglobsčio. Tačiau E.Gudzinskaitė sako, kad tai nereiškia, jog tarp migrantų nėra tokių, kuriems tas prieglobstis bus suteiktas.
„Kol kas stengiamės greitai išnagrinėti tuos prašymus, kurie nekelia klausimų, kad yra nepagrįsti. Sudėtingesnius atvejus atidedame į šalį, perleidžiame į kitą takelį, kur reikia daugiau laiko“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Ji pripažino, kad tokių atidėtų prašymų yra kelios dešimtys, į tą atskirą grupę jau keliauja atvykėlių iš Afganistano prašymai.
Migrantams siūloma grįžti į kilmės šalį, tačiau kiek tai kainuoja, direktorė sakė negalinti tiksliai pasakyti – tai priklauso, ar reikia tik bilietų, ar palydos ir t.t.
Kol kas migrantams siūloma 300 eurų parama, jeigu nuspręs grįžti. Šiuo metu susidomėjusių galimybe išvykti yra apie 15–20, nors gautų oficialiai prašymų tėra vos keletas, bet kampanija tik prasidėjo.
Kelios grupės
Vardindama, ką girdi specialistai, E.Gudzinskaitė teigė, kad yra kelios grupės: „Viena grupė – man negerai ten, aš noriu gyventi geriau. Kita grupė – aš turėjau merginą, jos tėvai manęs nemyli, aš bėgu nuo to. Dar viena grupė – aš Baltarusijoje studijavau, neturėjau pinigų, mane išmetė iš universiteto ir bendrabučio ir aš atsidūriau čia.“
Direktorė pripažįsta, kad tomis istorijomis patikėti sudėtinga, nes tie pasakojimai kartojasi, nebent kiek pagražinami.
Jeigu būtų patvirtinta, kad žmones persekioja valstybinės institucijos dėl politinių įsitikinimų, veiklos, kai kuriose valstybėse – dėl seksualinės orientacijos, priskyrimo tam tikrai grupei, tuomet jau prašymas galėtų būti patenkintas.
E.Gudzinskaitė tvirtino, kad Migracijos departamentas turi pakankamai informacijos apie migrantų kilmės šalis. Jeigu pritrūkstama, tuomet galima remtis tarptautinių organizacijų duomenimis.
Gyventojai susitaikė
Vydenių mokykloje gyvena 146 migrantai. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas teigė, kad iš pradžių vietos bendruomenė tikrai nepatikliai pasitiko migrantų atkėlimą čia, tačiau dabar situacija normalizavosi.
„Žmonės ateina, kalbasi, net futbolo varžybas surengė bendras“, – sakė A.Verbickas.
COVID-19 atvejų šioje stovykloje buvo apie dešimt. Apie 120 asmenų jau paskiepyti, kiti atsisakė.
Čia gyvena atvykėliai iš Baltarusijos, taip pat Malio ir Somalio, tad savivaldybė kol kas išsiverčia be vertėjų – dauguma atvykėlių kalba rusiškai.
