14-os neteisėtų migrantų grupė antradienį buvo aptikta Varėnos rajone maždaug už 300 metrų nuo sienos su Baltarusija. Šie užsieniečiai buvo pristatyti į Aleksandro Barausko užkardą, kur buvo pamaitinti, įsikūrė, ilsėjosi ir pan.
12 migrantų – dokumentus turėję Irako piliečiai. Dvi dokumentų neturėjusios užsienietės prisistatė Somalio pilietėmis. Tarp Irako piliečių buvo dvi šeimos, kurias sudarė sutuoktinių poros bei po 3 nepilnamečius. Likę du Irako piliečiai – vieniši vyrai.
Antradienį tuoj po grupės aptikimo jos apžiūrai buvo iškviesti medikai.
Antradienį tuoj po grupės aptikimo jos apžiūrai buvo iškviesti medikai. Keli migrantai pateikė nusiskundimų sveikata, todėl į gydymo įstaigas buvo išvežta viena moteris su vaiku bei du vyrai.
Motiną su vaiku iš pradžių apžiūrėjo Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės medikai. Gydymo įstaigos direktorius Artūras Vasiliauskas 15min informavo, kad vaikui buvo įtariamas „ūmus pilvas“ – taip vadinama daugybė galimų negalavimų, dalis jų sprendžiami intervenciniu būdu.
Nusprendus, kad vaiką reikia ištirti detaliau, Alytaus medikai jį su mama išsiuntė į LSMU Kauno klinikas. VSAT trečiadienį popiet pranešė, kad nepilnamečiui medicinos patikrinimas ir tyrimai atlikti būtent Kauno klinikose. Ten sveikatos sutrikimų ar ligų vaikui nenustatyta.
Kad pavojaus sveikatai ir jos sutrikimų nėra, nustatyta ir dviem suaugusiesiems. Iš gydymo įstaigų tą patį antradienį visi keturi užsieniečiai buvo grąžinti į A.Barausko užkardą. Ten migrantai pernakvojo.
Antradienį iki vėlumos užkardoje lankėsi ir nepilnamečių būklę bei sąlygas vertino vaiko teisių apsaugos specialistai. Pirminiais duomenimis, pasieniečiams pastabų nebuvo.
Trečiadienį buvo tęsiami veiksmai aiškinantis šių užsieniečių patekimo į Lietuvą faktus, vyko migrantų apklausos. Pokalbių metu pasieniečiai grupę informavo apie šios migrantų krizės metu neteisėtai į Lietuvą patekusių užsieniečių apgyvendinimo Lietuvoje situaciją, jų statusą, taikomas procedūras. Migrantai supažindinti, kokios yra užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Jie taip taip pat buvo informuoti, kaip į Lietuvą galima patekti legaliai, kur dėl to reikia kreiptis. Migrantai prieglobsčio Lietuvoje nesiprašė. VSAT pareigūnai atsakė į visus užsieniečių klausimus. Svarbi ir visus migrantus susimąstyti paskatinusi pasieniečių pateikta žinia buvo ir ta, kad abi somalietės bei du vieniši irakiečiai negali būti įleisti į Lietuvą ir pagal galiojančią tvarką turi grįžti į šalį, iš kurios neteisėtai pateko, t. y. Baltarusiją.
Šeimoms pasieniečiai pateikė siūlymą, kad pasinaudojant tarptautinių organizacijų pagalba jos savanoriškai galėtų lėktuvu iš Lietuvos grįžti į kilmės šalį, t. y. Iraką. Šio siūlymo šeimos atsisakė. Įvertinę gautą informaciją ir pasitarę migrantai nusprendė visi kartu su nepilnamečiais savo noru grįžti į Baltarusiją.
Tuomet pasieniečiai juos aprūpino humanitariniais daviniais. Migrantams buvo pasiūlyta paimti papildomų drabužių, tačiau jie padėkoję to atsisakė. Buvo darsyk įvertinta visų asmenų sveikata bei savijauta – dėl to nei nusiskundimų, nei problemų nebuvo.
Trečiadienį popiet 14-os migrantų grupė grįžo į Baltarusiją.
Savanoriai: jie nenorėjo grįžti į Baltarusiją
O su šia migrantų grupe bendravę savanoriai trečiadienį po 14 valandos tikino, kad jie nenorėjo grįžti į Baltarusiją. Migrantai teigė esą jie nenorėjo grįžti į mišką. Savanoriai tikina, kad vienas grupėje esantis vaikas serga ir jam būtina gydytojų priežiūra.
Savanoriai paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti migrantai. Savanorių teigimu, po 14 valandos jie dar buvo Lietuvos teritorijoje.
Tačiau vėliau VSAT išplatino du videoįrašus. Viename rodoma, kaip migrantai, vienas kitam padėdami, perlipa per apsnigtą gilų griovį ir rodo pareigūnams OK ženklą. Kitame videoįraše pasienietis patalpoje esantiems migrantams aiškina, kad jie neteisėtai pateko į Lietuvos teritoriją, todėl turės grįžti į Baltarusiją. Migrantai patvirtina tai suprantantys. Vėliau pasienietis klausia, ar jie nori į Baltarusiją grįžti viena grupe, ar atskirai. Vyras, kuris kalba angliškai, pasieniečiui atsako, kad jie nori į Baltarusiją grįžti viena grupe.
Tiesa, vėliau su migrantais bendraujantys savanoriai pranešė, kad jie, grįžę į Baltarusiją, į gilumą nenutolo ir apsistojo prie pat Lietuvos sienos, o gal net ir Lietuvos teritorijoje.
ŽTSI: būti grąžintiems į Iraką arba grįžti į Baltarusiją nėra pasirinkimas
Į pasienyje besivystančią situaciją sureagavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI).
„Pasirinkimas arba būti grąžintiems į Iraką, arba grįžti į Baltarusiją nėra pasirinkimas, jei asmenys ieško prieglobsčio“, – rašoma instituto feisbuko paskyroje.
Anot ŽTSI, jei asmuo negali grįžti į Iraką, nes jo gyvybei ir / ar sveikatai gresia pavojus, jo išsiuntimas pažeidžia esminį tarptautinės teisės – negrąžinimo – principą.
„Kiekvieno asmens situacija turi būti išnagrinėta atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Jau nekalbant apie tai, kad tokiu sprendimu stumiame vaikus į situaciją, kur jų gyvybei galimai grės pavojus. Raginame valdžios atstovus tai įvertinti, įleisti šiuos asmenis dėl humanitarinių priežasčių ir sudaryti galimybes pateikti prieglobsčio prašymus“, – rašoma ŽTSI įraše.
T.V.Raskevičius: naktį jie privalo būti išgabenti į vieną iš pasienio užkardų
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius feisbuko paskyroje rašo, kad dėl ekstremalių oro sąlygų grupėje esančių mažamečių gyvybei yra iškilęs tiesioginis pavojus. Grupė turi tik miegmaišius, bet neturi palapinių. Jis teigia, kad esant minusinei temperatūroje pasienyje esanti 14-os asmenų grupė naktį privalo būti išgabenti į vieną iš pasienio užkardų.
„Priešingu atveju visi būsime atsakingi už šias beprasmes mirtis Lietuvos pasienyje. Rytoj šiems asmenims pakartotinai turi būti pateiktas pasiūlymas repatrijuoti į kilmės valstybę“, – rašo komiteto pirmininkas.
„Humanitarinės katastrofos akivaizdoje kietą „apgręžimo“ politiką įgyvendinti bus vis sunkiau“, – rašo T.V.Raskevičius.
Jis teigia, kad šiuo metu taikomą „apgręžimo“ politiką reikia tobulinti visų pirma suteikiant realią galimybę repatrijuoti į kilmės valstybę.
„Julab kad Europos Sąjunga mums siunčia aiškius signalus. Tarybos sprendimo projekte numatytos išimtys dėl prieglobsčio procedūros taikymo sieną su Baltarusijoje turinčiose ES valstybėse narėse šešių mėnesių laikotarpiui. Pasinaudokime šia išlyga, saugodami žmonių gyvybes“, – rašo T.V.Raskevičius.
Maldauja pagalbos
Vienas migrantų per pokalbių programėlę lrt.lt teigė, kad grupė nenori būti Baltarusijoje, o nori grįžti į Lietuvą ir pasiprašyti prieglobsčio. Vyras teigė, kad ir anksčiau bandė tai padaryti, tačiau pareigūnai į tai esą nekreipė dėmesio. VSAT oficialiai teigia, kad ši migrantų grupė nesiprašė prieglobsčio.
Savanoriams, kurie palaiko ryšį su šia migrantų grupe, buvo rašoma, kad jiems reikia pagalbos, nes miške labai šalta ir baisu, o vaikai jaučiasi prastai.
VSAT atstovas: pasitraukė į Baltarusijos gilumą
VSAT atstovas Giedrius Mišutis vėlų trečiadienio vakarą dar kartą patikino, kad migrantai iš Lietuvos į Baltarusiją išėjo patys. Anot jo, pastaruoju metu jie buvo priartėję prie sienos iš Baltarusijos pusės, bet į Lietuvą nėjo.
Dar kartą užtikrinęs, kad migrantai į Baltarusiją išėjo laisva valia, G.Mišutis, paklaustas, ar iš tiesų jie nebeturi palapinių, nors prieš patekdami į Lietuvą jas turėjo, sakė, kad į Baltarusiją jie išėjo su visais daiktais.
Jis taip pat teigė, kad migrantai pasišalino į Baltarusijos gilumą.
„Prieš keliolika minučių netoli sienos buvusi grupė užgesino laužą ir, kiek buvo matyti iš Lietuvos pusės, pasišalino į Baltarusijos gilumą. Šiuo metu ten nieko nėra“, – sakė G.Mišutis.
