Ištuštėjusi mokykla Vydeniuose, stovinti priešais kelis daugiabučius ir apjuosta tvora, tapo laikina prieglauda iš įvairių Afrikos šalių: Togo, Kongo, Kamerūno, Somalio, Eritrėjos ir kitų atvykusiems nelegaliai sieną kirtusiems žmonėms. Tarp jų teko sutikti ir jemenietį.
Teritoriją saugo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Jiems kilstelėjus tvorą ir ją pravėrus, žengiame vidun.
Prie laukujų durų įsitaisę keletas žmonių. Dauguma jų ima dengti veidus.
Čia pat prisistato ir neoficialus bendruomenės, įsikūrusios buvusios mokyklos pastate, atstovas.
Pastato viduje pasitinka pritvinkęs oras, neperšmiežtas tos dienos jau veik rudeniškos gaivos. Daug musių, zujančių visur aplink.
Mokykliniame koridoriuje tai vaikšto, tai kokiame kampe įsitaisę žmonės.
Vieni bendrauja tarpusavy, kiti – naršo internete, viena moteris tuo metu kaip tik su kažkuo kalbėjosi video skambučiu.
Palei kai kurių buvusių klasių duris – stirtos batų, ant dalies langų ar radiatorių koridoriuje padžiauti drabužiai.
Žmonės bendrauja nenoriai. Vieni paaiškina nekalbantys angliškai, kiti susimaukšlina galvas į drabužius ir eina pro šalį.
Ne visi sutinka ir fotografuotis.
Bėgo nuo karo
Atvėrus pirmąsias klasės duris įsminga keliolika žvilgsnių.
Čia įsikūrusios moterys, atvykusios daugiausia iš Somalio.
Kai kurios jų įsisupusios į miegmaišius miega ant sulankstomų lovų, kai kurios valgo pristatytą maistą, kelios šnekasi tarpusavy.
Jasmin sako, kad Lietuvoje jau du mėnesius.
Mergina pasakoja, kad jai 17 metų ir ji atvyko iš Somalio.
„Atvykau čia prašyti apsaugos. Mano šalyje daug problemų: karas, badas – daug dalykų. Todėl mes atvykome čia“, – aiškina ji.
Paklausta, kodėl atvyko būtent į Lietuvą, Jasmin teigia, kad tiesiog nori gyventi saugioje šalyje. Tik tiek.
Mergina pasakoja apie savo kelią į mūsų šalį.
Iš gimtojo Somalio ji vyko į Etiopiją, iš ten skrido į Baltarusiją, o tada „kažkas juos palydėjo į Lietuvą“.
Gyvenimo centre Vydeniuose sąlygas Jasmin apibūdina kaip sudėtingas.
„Todėl, kad nėra rūbų, nėra švaraus vandens“, – sako ji.
„Tačiau mes tikimės, kad jie priims mus kaip prieglobsčio prašytojus. Esmė, kad mes čia ieškome taikos. Atvykome čia gyventi taikos sąlygomis, gauti apsaugą, saugumą, nieko daugiau“, – Jasmin atitaria šalia sėdinti Zeina.
Merginų teigimu, jos čia atvyko vienos, susipažino Vydeniuose.
Pasakius, kad kai kurie mūsų politikai perspėja, jog beveik niekas iš nelegaliai sieną kirtusių žmonių negaus politinio pabėgėlio statuso, kas reiškia, kad kažkada bus išsiųsti į savo šalis, abi merginos sureaguoja:
„Ne“, „Ne“.
„Iš tiesų mes neturime kur grįžti, nes mūsų namuose dabar karo sąlygos ir tampa vis blogiau. Ypatingai pavojinga merginoms, nes yra daug išprievartavimų. Mums nėra saugu“, – tikina somalietė Zeina, sakanti, kad jai aštuoniolika.
Iš tiesų mes neturime kur grįžti, nes mūsų namuose dabar karo sąlygos ir tampa vis blogiau. Ypatingai pavojinga merginoms, nes yra daug išprievartavimų.
Merginos teigia, kad centre Vydeniuose jaučiasi kaip įkalintos, o norėtų išeiti pasivaikščioti už tvoros.
Prie pokalbio prisijungia ir dar viena somalietė Sabrina.
Ji pabrėžia norinti, kad atsakingi Lietuvos pareigūnai išklausytų jų asmenines istorijas, o ne tik klaustų, ar merginos nori sugrįžti į savo šalį.
Sabrina pasakoja, kad Somalyje ją norėjo prievarta ištekinti.
„Al-Shabaab (islamistų karinė grupuotė, veikianti Somalyje – 15min) pasakė, kad turiu ištekėti per prievartą. Mano tėvas pasakė, kad esu nepilnametė ir negaliu tekėti. Tada jie suėmė jį ir laikė, kol jis nesutiko.
Grįžęs jis paprašė žmonių išvežti mane iš šalies. Kažkas padėjo mums patekti į kitą šalį. Aš nežinau, kaip jie mane atvežė čia. Aš neturiu paso“, – teigia sunkiai angliškai kalbanti somalietė.
Merginos aiškina, kad už jų kelionę į Lietuvą sumokėjo šeimos, jos nežino, kiek tai kainavo.
Nedaug kas veikti
Dauguma žmonių, apgyvendintų Vydeniuose, tiesiog drybso ant lovų.
Matyt, nekeista – popiečio metas.
Be to, ir veikti čia nelabai daug ką yra.
Vienas iš kelių laiko praleidimo būdų – galimybė pamėtyti į krepšį ar paspardyti kamuolį.
Sporto salėje jį kaip tik į krepšį mėtė keli afrikiečiai.
Prie durų juos stebi Asiru iš Togo prisistatęs vaikinas.
Nors sunkiai kalba angliškai, jis taip pat bando paaiškinti, kad į Lietuvą atvyko prašyti prieglobsčio, nes negali saugiai gyventi savo šalyje.
„Todėl, kad turėjau problemų su žmonos šeima. Aš – pavojuje“, – pasakoja su sutuoktine iš Togo atvykęs vaikinas.
Jam šiame centre nepatinka, čia jis nesijaučia gerai.
Klausiamas, ar jo tikslas buvo Lietuva, ar jis norėtų gyventi, tarkime, Vokietijoje, Švedijoje, Asiras teigia, kad šalis nesvarbu, svarbiausia – kad jaustųsi gerai.
Nori lankyti mokyklą
Iš Eritrėjos atvykęs, kaip nurodo, šešiolikmetis Ama Lietuvoje vienas, be šeimos.
Gimtąją šalį jis paliko dėl karo.
Ama pasakoja, kad jo kelias į Lietuvą pirmiausia vedė per Etiopiją.
„Etiopijoje jie norėjo eritrėjiečius išsiųsti atgal į Eritrėją, kur jie būtų mokomi tapti kariais. Aš nenorėjau būti kariu, todėl vienas mano draugas etiopietis pasakė važiuoti į Baltarusiją, nes neturiu kito pasirinkimo“, – pasakoja jis.
Iš Etiopijos vaikinas pasiekė Baltarusiją.
Kaimyninė šalis jam, panašu, nepaliko gero įspūdžio.
Anot jo, ten yra rasistų, nemėgstančių juodaodžių.
„Vienoje agentūroje jie mušė afrikietę merginą ir išsiuntė atgal, deportavo. Mums buvo sakoma, kad neturime teisės būti Baltarusijoje, taigi, aš galvojau, kaip išvažiuoti, jie skatino mus atvažiuoti čia.
Kai prisimenu viską savo gyvenime, tiesiog mąstau, kaip aš dar gyvas, kaip aš dar gyvenu“, – sako jis.
Kai prisimenu viską savo gyvenime, tiesiog mąstau, kaip aš dar gyvas, kaip aš dar gyvenu.
Klausiamas, koks galutinis kelionės tikslas, Ama aiškina, kad nori tik taikos, nieko daugiau.
„Jei Lietuvoje man bus užtikrinta taika, kam man vykti į kitą šalį, kam rinktis kitą valstybę? Jei yra taika, viskas yra. Kai yra taika, gali išgyventi bet ką, įgyvendinti savo svajones, mokytis“, – pabrėžia vaikinas.
Pasak Ama, jis mokosi lietuviškai. Pirmiausia – bendraudamas su lietuviais socialiniuose tinkluose.
Tai, vaikino žodžiais, taip pat padeda jam pamatyti, koks pasaulis yra už Vydenių centro sienų, kokia yra Lietuva, ką čia galima veikti.
Netrukus prasidės nauji mokslo metai. Ar Ama lankys mokyklą? Jis apie tai žinių neturi.
„Niekas nesiūlė man eiti į mokyklą ar panašiai. Žinoma, aš norėčiau lankyti mokyklą, nes mokslas yra svarbus dalykas pasaulyje. Noriu būti išsimokslinęs, noriu būti ypatingas, nieko daugiau“, – tikina eritrėjietis.
„Esame alkani, žmogau“
Vaikštant po buvusią Vydenių mokyklą, vietomis nosį suriečia kvapai. Ypač – prie tualetų.
Ne vienas čia apgyvendintas žmogus skundėsi sanitarinėmis sąlygomis.
Taip pat – drabužių trūkumu, maisto skoniu ir porcijomis.
„Esame alkani, žmogau“, – praeidamas pro šalį mesteli vienas nelegaliai sieną kirtęs migrantas.
Vydenių seniūnė Genė Ramaškienė sako, kad buvusioje miestelio mokykloje šiuo metu apgyvendinti 143 žmonės.
Ji tikina, kad jie elgiasi ramiai.
„Ir su mumis, ir su pareigūnais, ir tarpusavyje jie čia pakankamai ramiai. Jeigu problemų kažkokių truputį kyla, tai ateina išreikšti. Tačiau didelių nebūna“, – teigia senūnė.
Problemos – žemiškos.
Anot G.Ramaškienės, buvusioje Vydenių mokykloje apgyvendinti žmonės nori laisvės, nori patys eiti į parduotuvę, nusipirkti telefonų.
Taip pat prašo šlepečių, striukių.
„Tai renka, gyventojai atveža. Dabar Caritas truputį atveža, užsakėme „Humanoje“ – paramą gavome, tai parsivešime kitą savaitę. Tiesiog šalta jiems darosi“, – kalba Vydenių seniūnė.
Maisto daviniai kai kam yra maži.
Yra tokių, kam tiekiamas maistas nepatinka, jie nepripratę prie jo.
„Bet šiaip didelių problemų dėl maitinimo nebuvo. Mes gaudavome iš parduotuvių, prekybos centrų – dalindavome papildomai. Dabar, kadangi vaikų dienos centrai pradėjo dirbti, kaip ir negauname kol kas.
Buvome gavę iš „Maisto banko“, dabar, aišku, jau išbaigę, tai prašysime dar. Tai kažkiek bandome papildyti iš kitur“, – komentuoja G.Ramaškienė.
Vydenių migrantai gauna karšto maisto davinius, kai, pavyzdžiui, Rūdninkuose apgyvendinti žmonės – ne.
Aršus ginčas
Į Vydenius keli žurnalistai vyko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu.
Jis susitikti su nelegaliai sieną kirtusiais migrantais norėjo ragindamas juos grįžti į savo kilmės šalis.
Čia parlamentaras dalino lapus, kuriuose įvairiomis kalbomis rašoma, kad visi neteisėtai kirtę Lietuvos sieną yra sulaikyti.
Juose taip pat nurodoma, kad už neteisėtą atvykimą iš Baltarusijos į Lietuvą žmonės gali būti nubausti pinigine bauda, areštuoti arba įkalinti iki 2 metų.
Taip pat – kad jie neturės teisės išvykti iš mūsų šalies į kitą Europos valstybę.
„Kol nepriimtas sprendimas prieš Jus pradėti baudžiamąjį procesą, Jūs turite galimybę pareikšti norą grįžti į kilmės šalį. Jei sutiksite savanoriškai grįžti namo, kreipkitės į Tarptautinę migracijos organizaciją (... – nurodomi kontaktai – 15min) arba bet kurį Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotoją.
Mes nupirksime Jums bilietą ir parūpinsime pinigų smulkioms kelionės išlaidoms“, – rašoma L.Kasčiūno dalintuose lapeliuose.
Kai jis lapelius duoda lauke esantiems žmonėms, šie juos paskaitė, bet, panašu, nesusidomėjo.
Vienas jų sulankstytą popieriaus lapą atnešė atgal politikui, sakydamas, kad jam reikia prieglobsčio.
L.Kasčiūnas šiuos lapelius bandė įteikti ir buvusioje Vydenių mokyklos aktų salėje apgyvendintiems žmonėms.
Čia jų buvo daugiau nei kelios dešimtys.
Kai kurie perskaitę, kas parašyta, ėmė klausinėti politiką, kas ir kaip, vėliau – sukilo aistros.
Viskas baigėsi aršiu ginču su pakeltais balsais.
Į tai feisbuke sureagavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Anot jo, „ant migrantų pakeltu balsu staugiantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra labai įdomi XXI amžiaus Lietuvos parlamentarizmo iliustracija“.
-
V.Valentinavičius po susitikimų su migrantais: Lietuva – kur tu? Ar vis dar čia – ES?
-
Apklausa: trečdalis gyventojų tvorą pasienyje laiko geriausiu migracijos krizės sprendimu
-
Žurnalistas: Baltarusija įgyvendina iš anksto parengtą planą prieš ES šalis
-
M.Navickienė: pas migrantus vyks socialinių darbuotojų komandos
-
Alytaus rajone pabėgo 13 migrantų irakiečių, dauguma – dar nesugauti
