Tai, jog daugėja žaibiškų vagysčių, policijos pareigūnai pastebėjo maždaug 1995-aisiais. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. O pastaraisiais metais jų skaičius ėmė didėti itin sparčiai.
„Kas grįžta iš įkalinimo vietų, kas – iš užsienio. Štai ir daugėja“, – LŽ sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis. Jo žodžius patvirtino ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Algirdas Matonis. Jis dar pridūrė, kad tai vyksta visose Europos šalyse.
Siautėja visoje Europoje
Prieš porą metų plačiai nuskambėjo vadinamosios Čėplos grupuotės byla. Į gaują susibūrę lietuviai Austrijoje ir Suomijoje plėšė prabangias parduotuves. Jų grobiu tapdavo juvelyriniai dirbiniai, brangūs laikrodžiai, kailiai. Gauja veikė apie penkerius metus, kol pagaliau įkliuvo. Jos lyderis Mantas Čėpla tuomet Suomijoje buvo nuteistas penkerius metus kalėti.
LKPB viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis tikino, jog nereikia manyti, kad užsienyje vagia kone vien lietuviai, nors visuomenė ir susidariusi tokią nuomonę. „Mes – maža tauta, kiek gi tų lietuvių esama. Pavyzdžiui, Lenkijoje – 40 mln. gyventojų. Naivu būtų manyti, kad mūsų piliečiai padaro kur kas daugiau nusikaltimų negu lenkai ar rumunai“, – LŽ teigė T.Ulpis.
Vagystės – dviejų rūšių
Žaibiškas vagystes santykinai galima skirstyti į dvi rūšis. Vienas jų įvykdo „įkvėpimo“ apimti žmonės. Tokiais atvejais niekas iš anksto vagystei nesirengia, padaryti nuostoliai paprastai būna palyginti nedideli. „Eina koks narkomanas gatve, žiūri – už stiklo kompiuteris ar kitas brangus daiktas. Meta pasipainiojusiu akmeniu į stiklą, pagriebia tą daiktą ir pabėga“, – vaizdžiai aiškino A.Mikulskis.
Kitos žaibiškos vagystės lemia didžiulius nuostolius. Joms paprastai kruopščiai pasirengiama. Susirandamas objektas – ne koks biuras, turintis porą kompiuterių, o prabangi parduotuvė, seifas, kuriame – didelė suma pinigų, prekių sandėlis. „Tokios vagystės per trejetą minučių neįvykdysi. Tuo užsiima ne mėgėjai, o tikri profesionalai. Jie ilgą laiką stebi objektą, numato visus atsitraukimo variantus“, – kalbėjo A.Matonis. Pavyzdys – žaibiška vagystė Ukmergės rajone, bendrovės „Roris ir Co“ kailių salone. Įsibrovėliai iš anksto perdūrė dviejų prie salono buvusių automobilių padangas, o ant kelio primėtė savadarbių „ežių“, kad šie pradurtų besivejančių apsaugininkų ar policininkų mašinų padangas.
Vagys tampa vis išradingesni
T.Ulpio nuomone, žaibiškų vagysčių procentas, jei lyginsime su bendru vagysčių skaičiumi, nėra labai didelis. Jos atskirai neregistruojamos, tad tikslus skaičius nežinomas. Per 11 šių metų mėnesių iš viso įvykdyta 28 518 vagysčių, iš jų atskleistos 6585, arba 23,1 procento. Pasak T.Ulpio, 2008-aisiais išpopuliarėjo palyginti nauja žaibiškų vagysčių rūšis – bankomatų grobimas. Šiemet jau pagrobta ar mėginta pagrobti 27 bankomatus. Tiesa, daugelis bandymų – nesėkmingi. Vieną kartą bankomatas buvo pagrobtas, bet vagys nesugebėjo jo atidaryti. Vėliau bankomatas aptiktas Kauno rajone, pievoje netoli Raudondvario. Jame buvę pinigai nepaimti. T.Ulpis sako, kad bankomatų vagys iš tiesų pasiekia savo tikslą tik 46 proc. visų atvejų.
Ilgapirščiai itin yra pamėgę kailių parduotuves. Čia prekių į seifus nesuslėpsi, kaip daroma, pavyzdžiui, juvelyrinėse parduotuvėse.
Investuoja į saugumą
Vagys vis dažniau lenda į privačius namus ar butus, kurių savininkai – nerūpestingi, laiko namie dideles sumas pinigų, brangius daiktus ir neturi nei seifo, nei signalizacijos.
Tuo metu parduotuvių, biurų savininkai jau supranta, kad reikia saugotis. „Įrengiama signalizacija, specialią apsaugą turintys langai. Nakčiai vitrinose nebepaliekamos vagis viliojančios prekės“, – LŽ pasakojo T.Ulpis.
Žmonės investuoja į savo turto saugumą. Negalima pasikliauti vien signalizacija, geriau įsigyti ir seifą. Suveikus signalizacijai praeina bent pora minučių, kol atvyksta apsauga, o per tą laiką vagių ir pėdsakai jau būna ataušę. Tai ypač aktualu rajonuose, kur tenka įveikti didesnį atstumą.
