„Kunigaikštienės Bonos Sforcos prieš šimtmečius užmegzti ryšiai dabartiniams Lietuvos ir Italijos santykiams suteikia istorinį senos giminystės atspalvį. Šiandien mūsų šalys sėkmingai bendradarbiauja įvairiose srityse – kultūros, mokslo, prekybos“, – sakė parodą atidariusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, cituojama prezidentūros pranešime.
Į Milano Sforcų pilį iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atvežti unikalūs eksponatai, vienas svarbiausių – gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kuriame pavaizduotas ir jo motinos Bonos Sforcos heraldinis ženklas – vaiką ryjantis žaltys. Tarp eksponatų – istorinė ikonografija, šiuolaikinės fotografijos ir tekstiniai komentarai, taip pat ir autentiški senieji kokliai, keramikos dirbiniai.
Kaip anksčiau informavo Valdovų rūmai, parodos lankytojams pradžioje bus trumpai pristatoma Lietuva, svarbiausi jos istorijos faktai ir paveldo objektai. Antra parodos dalis skirta istoriniams Lombardijos ir Milano ryšiams su Lietuva ir Vilniumi nuo Gintaro kelio laikų senovėje iki šių dienų. Trečia dalis pasakoja apie istorinių Lietuvos ir Italijos ryšių svarbiausią centrą – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, pranešė Valdovų rūmai.
Su Bona Sforca susijusių Valdovų rūmų muziejaus eksponatų yra ir „Expo 2015“ Lietuvos paviljone. Tai XVI amžiaus vidurio kampinis koklis su Sforcų herbiniu skydeliu, kiti su Bona Sforca siejamos krosnies kokliai bei šakutė, kaip Bonos Sforcos iš Italijos į Lietuvą ir Lenkiją atneštų naujų virtuvės ir maisto tradicijų simbolis.
Paroda atidaryta antradienį, Lietuvos nacionalinės dienos „Expo 2015“ išvakarėse. Ji veiks iki rugpjūčio 2-osios. Lietuva – vienintelė šalis iš 147 pasaulinės parodos „EXPO 2015" dalyvių, pristatanti save ir Milano Sforcų pilyje.
Bonos Sforcos duktė – Kotryna Jogailaitė – 1562 metais Vilniaus rūmuose ištekėjusi už būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir nukeliavusi į Švediją, šią šalį išmokė valgyti šakutėmis.
Milano, Neapolio, Bario ir Rosano princesė Bona Sforca (1494-1557) – Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina. Tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, ji lemtingai paveikė Renesanso idėjų, kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose.
