Interviu BNS M.Dargužaitė sakė tikinti, kad naujoji Sauliaus Skvernelio ministrų komanda padės pasiekti šiuos tikslus.
– Premjeras Saulius Skvernelis jums pasiūlė užimti Vyriausybės kanclerio pareigas. Kodėl ryžotės priimti šį pasiūlymą?
– Aš manau, kad jau labai daug ir ilgai kalbama apie viešojo sektoriaus efektyvinimą ir būtent šiose pareigose man premjeras pavedė tas reformas įgyvendinti. Mano manymu, šios reformos yra tikrai labai reikalingos, labai jau seniai apie jas kalbama, ir manau, kad su šitos Vyriausybės pagalba tikrai bus galima padaryti labai daug naudingų darbų toje srityje.
– Kokie bus pirmieji jūsų darbai? Kaip atrodys ta viešojo sektoriaus reforma?
– Apie konkrečius planus dabar dar per anksti kalbėti, bet manau, kad pagrindines kryptis, ką reikia daryti, tikrai žinome. Pirmas prioritetas būtų užtikrinti, kad pati Vyriausybė dirbtų kaip viena komanda, siekdama bendrų tikslų, ir kad darbas būtų orientuotas į rezultatą.
Taip pat, kad darbo kokybė pagerėtų, kad būtų mažinama biurokratija, efektyvinami darbo procesai. Kitas svarbus prioritetas yra skaidresnis Vyriausybės valdymas ir apskritai valstybinių institucijų valdymas, įtraukiant visas reikalingas šalis jau diskusijų lygyje, kad priimami sprendimai būtų iš anksto aptarti su visomis šalimis, kad visi dirbtume bendromis pastangomis.
Taip pat, kad valstybės duomenys, kurie yra neprivatūs, būtų visi prienami ir kad būtų skaidrus priėjimas prie duomenų, kad visi galėtų matyti, ką valstybė daro ir kokias paslaugas teikia ir kokius rezultatus pasiekia.
Smagu matyti, kad valstybės valdomų įmonių reforma vėl įgauna impulsą ir premjero tarnyba prisiims lyderiaujančią poziciją užtikrinant, kad valstybės valdomos įmonės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai. Valstybės sektoriuje efektyvumo didinimo prasme galima daug ką padaryti nuo tokių paprastų dalykų, kaip valstybinio turto efektyvesnis valdymas iki centralizuoto administravimo funkcijų, IT, žmogiškųjų išteklių valdymo ir panašiai.
– Ar nemanote, kad jums kils sunkumų dėl to Vyriausybės ir Seimo dualizmo, kai dviejų lyderių S.Skvernelio ir R.Karbauskio pozicijos tam tikrais klausimais skiriasi?
– Aš manau, kad būtent šiuo valstybės sektoriaus efektyvinimo tikslu sutampa ne tik R.Karbauskio ir S.Skvernelio nuomonės, bet ir tarp visų partijų ir visų šalių. Man tai pasirodė kaip labai gera galimybė šiuo metu tokius pokyčius įgyvendinti ir neturėtų būti didelio susiskaldymo dėl to, kad tas reformas reikia įvykdyti.
– Ar kalbėjote su S.Skverneliu, kiek jums bus suteikta laisvės ir galimybių priimti sprendimus?
– Taip, be abejo, su premjeru kalbėjome, kokios yra mūsų vizijos, ką galima padaryti, ir mūsų vizijos tikrai sutapo. Tikrai manau, kad premjeras pažįsta mane, žino, kad aš esu būtent tas žmogus, kuris ateina dirbti, esu orientuota pasiekti rezultatus, o ne šiaip kalbėti. Tai bus svarbi mūsų tarpusavio diskusijų tema ir tikrai manau, kad mes kartu galime daug ką padaryti.
– Ar su R.Karbauskiu apie tai esate kalbėjusi?
– Dar konkrečiai neteko kalbėti būtent apie konkretų darbą, bet aš dirbsiu Vyriausybėje kartu su S.Skverneliu ir manau, kad čia svarbiausia yra dirbti kartu su premjeru ir jo komanda. Manau, kad dėl valstybinio sektoriaus efektyvinimo tikrai nėra labai daug nuomonių išsiskyrimo.
– Šioje vietoje galbūt labiau nuomonės skiriasi dėl tikslo įgyvendinimo priemonių?
– Aš manau, kad tikslas bus priimti sprendimus pasitelkiant kaštų ir naudos analizę, suprantant skirtingas nuomones ir koks būtų geriausias rezultatas. Aš tikrai tikiu, kad rasim bendrą kalbą.
– Ar S.Skvernelis asmeniškai jums pasiūlė užimti šias pareigas?
– Taip, aš susitikau su S.Skverneliu ir mes tiesiogiai su juo kalbėjome.
– Gal galite pasakyti, kada tai įvyko, kada sulaukėte šio pasiūlymo?
– Prieš savaitę ar dvi.
– Ar greitai apsisprendėte?
– Na, aš turėjau visokių kitokių įsipareigojimų, tai man reikėjo įsivertinti visas savo galimybes priimti tikrai labai svarbius sprendimus. Man užtruko laiko pagalvoti apie savo pačios prioritetus, bet aš manau, kad čia tikrai yra labai įdomi galimybė kažką padaryti naudingo savo valstybei.
– Per savo karjerą jau esate dirbusi valstybiniame sektoriuje, vadovavote „Investuok Lietuvoje“, tačiau iš jos pasitraukėte teigdama, kad išsiskyrė jūsų ir Vyriausybės požiūriai. Ar nebijote antrą kartą bristi į tą pačią upę?
– Manau, kad būtent ir buvo labai svarbu suprasti, kad premjero ir mano vizija sutampa dėl to, ką mes norime kartu nuveikti. Sakyčiau, kad mano patirtis „Investuok Lietuvoje“, darbas su kai kuriais ministrais (su tuometine ūkio ministre Birute Vėsaite – BNS), čia tikrai yra visiškai kitas atvejis. Man kaip tik atrodė čia kaip didžiulis pliusas, kad čia yra būtent ta komanda, su kuria bus galima daug ką nuveikti.
– Ar jau žinote, kokia bus jūsų komanda, vicekancleris?
– Mes dar tiek detaliai nepasižiūrėjome, bet tikrai artimiausiu metu jau turėsime pilną komandą. Šiuo metu kalbamės su įvairiais žmonėmis ir formuojame komandą.
– Čia bus jūsų pasirinkimas ar premjero?
– Mano. Nes tai bus mano komanda. Bet, aišku, dirbsime su premjeru kartu ir yra labai svarbu, kad mūsų nuomonės sutaptų ir turėtumėme konsensusą. Tai, aišku, bus tariamasi su premjeru dėl kertinių žmonių, bet aš tikrai nemanau, kad čia bus problema.
– Viena esminių problemų, keliamų S.Skvernelio, yra valstybės valdomų įmonių efektyvinimas – tarptautinės organizacijos visos kelia tą klausimą: kokių jūs darbų imsitės šioje srityje?
– Aš pati, kadangi, kai grįžau į Lietuvą, pradžioje dirbau ūkio ministro patarėja, su šia problema esu susipažinusi iš seniau.
Aišku, svarbiausia yra, kaip skaidrinti veiklą visų įmonių, kaip atskirti, kokios paslaugos yra komercinės, kurios – socialinės ir kad būtų atskaitomybė tiek mokesčių mokėtojui, tiek Seimui, kam yra panaudojami vidiniai pinigai, sukurti sistemą, kad pelnas būtų išmokamas dividendais, bet kokios investicijos tolesnės būtų priimamos konsensuso būdu ne tik pačių įmonių vadovų, kur jos turi būti investuojamos ir kam išleidžiamos, taip pat, aišku, vienas iš kertinių klausimų yra pačių vadovų kokybė ir kaip tų įmonių valdymas yra vykdomas, kaip užtikrinti, kad tas valdymas yra nepriklausomas, orientuotas į rezultatus, o ne valdomas kaip valstybinis turtas, kurį galima iššvaistyti. Tokios būtų pagrindinės kryptys.
– Viena iš tų įmonių yra „Lietuvos geležinkeliai“, tai visos tos problemos išvardintos greičiausiai tinka būtent šiai įmonei?
– Taip.
– Ar jūs pati turėsite įtakos tiems sprendimams, reformoms valstybės valdomų įmonių, ar čia daugiau bus ministerijų klausimas?
– Čia mes dar turime tiesiogiai susitarti, bet kaip mes kalbėjome su S.Skverneliu, premjero tarnyba turės didelį poveikį ir imsis lyderystės užtikrinti, kad apie tą reformą būtų ne tik kalbama, bet iš tikrųjų realiai įgyvendinta. Dirbsime kartu su ministerijomis, kurioms yra pavaldžios tos valstybės valdomos įmonės, bet lyderystės tikrai imsimės.
– Dėl pačios Vyriausybės kanceliarijos – ar turite viziją, ar kalbėjotės su S.Skverneliu dėl jos pertvarkos?
– Taip, mes jau apie tai kalbėjome, aišku, kad užtikrintume valstybės reformas, turime turėti ir komandą, ir suorganizuotus darbus taip, kad rezultatai būtų pasiekti. Tikrai pradėsime nuo to, kad užtikrinsime, kad pati kanceliarija dirba siekdama rezultatų ir efektyviai.
– Dėl personalo skaičiaus buvo kalbėta?
– Tikrai dar negaliu pasakyti, apie tai dar anksti kalbėti.
– Dėl buvusio kanclerio, pono A.Mačiulio – ar jūs manytumėte, kad jis galėtų likti dirbti kanceliarijoje?
– Aš su Mačiuliu esu šiek tiek dirbusi, kol dar dirbau „Investuok Lietuvoje“, aš manau, kad jis tikrai turi labai didelį, gerą bagažą žinių, kurios mums pravers, tai manau, kad tikrai pradžioje žiūrėsime, kad susidirbtume ir aš dėl to kol kas nematau problemų.
– Ar jums žinomos jo įsidarbinimo vicekancleriu aplinkybės? Iki šiol jis buvo kancleris.
– Šiek tiek žinomos, tačiau aš tikrai nematau problemos.
– Ačiū už pokalbį.
