M.Dargužaitei buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanceliarijos, viešojo sektoriaus pertvarką. Pati kanclerė ne kartą kalbėjo patirianti didžiulį pasipriešinimą reformoms, tačiau kritikai teigė, jog pertvarkoms nebuvo gerai pasiruošta.
„Tai sunkus sprendimas, tačiau po ilgų svarstymų nusprendžiau karjerą tęsti kitoje srityje ir apie tai informavau premjerą. Džiaugiuosi, jog jis suprato mano pasirinkimą. Esu labai dėkinga Premjerui už suteiktą galimybę ir pasitikėjimą vykdant svarbius pokyčius valstybiniame sektoriuje. Taip pat noriu padėkoti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, kitų valstybės įstaigų darbuotojams už aktyvų bei produktyvų darbą kartu, už pasiektus rezultatus. Palieku pareigas būdama tikra, jog inicijuoti pokyčiai bus tęsiami, reformos – įgyvendintos, o visuomenei ir valstybei svarbūs tikslai – pasiekti“, – Vyriausybės išplatintame pranešime cituojama M.Dargužaitė.
Premjeras viešai dėkoja
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, jog kanclerės sprendimas nekeičia Vyriausybės kurso: toliau bus einama optimizavimo, konsolidavimo, efektyvinimo, perteklinių funkcijų atsisakymo ir viešojo sektoriaus veiklos išgryninimo keliu.
„Dėkoju M.Dargužaitei už nuveiktus reikšmingus darbus. Ji yra geras pavyzdys ir įrodymas, kokią naudą aukščiausios kvalifikacijos specialistai – tiek dirbantys užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje – gali atnešti viešajam sektoriui, kur jie visada yra laukiami. Suprasdamas M.Dargužaitės sprendimą bei linkėdamas jai sėkmės tolimesnėje profesinėje veikloje viliuosi, kad ateityje ji grįš į valstybinį sektorių, kur jai durys lieka atviros“, – pranešime sako S.Skvernelis.
Tačiau 15min šaltiniai teigia, kad S.Skvernelis buvo nepatenkintas M.Dargužaitės veikla, ypač jos sudėtingais santykiais su kanceliarijos darbuotojais, ir ieškojo galimybių ją išprašyti iš posto ar perkelti kitur, toliau nuo Vyriausybės.
Giriasi būsimu sutaupymu
Kaip teigiama pranešime, „M.Dargužaitės pastangų dėka šiemet Vyriausybei pavyko padėti tvirtus pamatus valstybiniam paslaugų centrui. Daugiau kaip 160 valstybinių įstaigų jau nuo kitų metų pradės naudotis šio centro paslaugomis, tokiu būdu valstybė sutaupys bent po 40 mln. eurų per metus“.
„Vien per šiuos metus valstybiniame sektoriuje užimtų perteklinių etatų sumažėjo beveik tūkstančiu. M.Dargužaitei įgyvendinus Vyriausybės kanceliarijos pertvarką pradėta diegti į rezultatus orientuota darbo kultūra visame valstybiniame sektoriuje. Didesnis dėmesys bus skiriamas efektyviam projektų ir užduočių valdymui bei įgyvendinimui, taip pat LEAN metodų taikymui siekiant, kad valstybės teikiamos paslaugos būtų kuo kokybiškesnės ir greitesnės“, – nurodoma pranešime.
Pastaruoju metu karjera ilgai netrunka
M.Dargužaitė JAV Midilburio koledže yra įgijusi matematikos ir ekonomikos bakalauro, Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį.
M.Dargužaitė pastaruoju metu buvo Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė. Nuo 2015-ųjų kovo iki gruodžio ji vadovavo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje.
2014-ųjų vasarį M.Dargužaitė pasitraukė iš „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės posto. Tuomet ji tvirtino, kad išsiskyrė jos ir Vyriausybės požiūriai.
JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke dirbusi M.Dargužaitė į Lietuvą grižo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu – ji 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja ir kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais.
M.Dargužaitė JAV Midilburio koledže yra įgijusi matematikos ir ekonomikos bakalauro, Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį.
Karjerą ji pradėjo 1999-aisiais investicijų banke „Donaldson, Lufkin & Jenrette“ Niujorke, vėliau septynerius metus dirbo „Goldman Sachs“.
