Vilniaus mieste, Naujininkuose, raudonų plytų pastate, kur anksčiau dirbo vadinamosios pareigūnų kolonijos administracija, dabar gyvena nuteistieji: kambariuose po keturis, turi bendrą dušą ir virtuvę, kurioje ant šaldytuvo matyti tuščias KFC kibirėlis nuo vištienos sparnelių.
Čia nėra grotų, šarvuotų durų, ginkluotų sargybinių. Nuteistuosius nuo laisvės skiria plastikinės durys, kurias patys atsirakina eidami parūkyti ar vykdami į darbą.
Tai – vadinamieji pusiaukelės namai, atviro tipo įkalinimo įstaiga, kurioje gyvenantys nuteistieji dirba laisvėje. Jie gali turėti telefonus, kompiuterius. Su atsakingu pareigūnu suderinę laiką, vietą ir maršrutą, nuteistieji gali išeiti į laisvę ir susitikti su artimaisiais.
Į pusiaukelės namus iš įprastų įkalinimo įstaigų perkeliami tik tie kaliniai, kurie nėra padarę sunkių nusikaltimų ir rodo norą keistis.
„Kiti nuteistieji girdi kalbas apie gyvenimą pusiaukelės namuose. Tai yra savotiška motyvacija ir pačiam stengtis, kad būtum perkeltas į tokią įstaigą“, – sakė Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas.
Lietuvoje už norvegų pinigus įkurti ketveri pusiaukelės namai: Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse. Nuo 2016-ųjų pavasario, kai prasidėjo šis projektas, iš pusiaukelės namų į laisvę lygtinai buvo paleista daugiau nei 100 nuteistųjų.
„Nė vienas iš tų žmonių naujo nusikaltimo nepadarė“, – sakė Česlovas Jocius, Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, kuravęs pusiaukelės namų projektą.
Kad tai yra sėkmingas projektas, pritaria ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, siekiantys esminių pokyčių Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje.
„Jeigu nuteistasis gavo šansą likusį bausmės laiką atlikti pusiaukelės namuose, tai jam yra realus motyvas stengtis ir nesusimauti“, – 15min sakė Girvydas Duoblys, koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas.
Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovai nerimauja, kaip Lietuvos politikai ir valstybės tarnautojai panaudos naujus 19 milijonų eurų iš Norvegijos.
Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas mano, kad didžioji dalis šios sumos turėtų būti panaudota ne tokiems projektams kaip pusiaukelės namai, bet pastatų renovacijai.
Lyderiai pagal kalinių skaičių
Svarbu paaiškinti štai ką: Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, bet yra artima partnerė, todėl norvegai skiria paramą valstybėms narėms. Tarp paramą gaunančių šalių yra ir Lietuva. Pinigai skiriami įvairiems projektams – nuo kultūros iki kalėjimų.
Iki 2020-ųjų pradžios Lietuva ir Norvegija turėtų pasirašyti naują paramos sutartį. Daugiau nei 19 mln. eurų bus skirta „bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimui“. Paprastai tariant, Lietuvos kalėjimams.
Būtent šių pinigų panaudojimas kelia abejonių nevyriausybinių organizacijų atstovams, kurie sako: įkalinimo bausmė nėra kerštas nuteistajam – tai būdas prasikaltusį žmogų resocializuoti, kad atlikęs bausmę jis galėtų grįžti į visuomenę, susirastų darbą, gyventų normalų gyvenimą ir nepadarytų pakartotinio nusikaltimo.
„61 procentas bausmę atlikusių asmenų vėliau padaro pakartotinį nusikaltimą ir grįžta į įkalinimo įstaigą, – sako kriminologas Rokas Uscila, kuris yra bausmių vykdymo sistemos ekspertas. – Tai rodo, kad resocializacija Lietuvos kalėjimuose nevyksta.“
Padėties rimtumą rodo skaičiai. Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal kalinių skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų. Jeigu Europos vidurkis yra apie 150 kalinių šimtui tūkstančių gyventojų, tai Lietuvos gerokai didesnis – 235.
Kai skaitote šias eilutes, Lietuvos įkalinimo įstaigose yra 5409 žmonės.
„Mūsų šaliai tai yra per daug, – pripažįsta Teisingumo ministerijos specialistas M.Rakštelis. – Optimalus skaičius, kiek asmenų teoriškai turėtų būti laisvės atėmimo vietose, yra apie tris su puse tūkstančio.“
Nevyriausybininkai mano, kad norvegų milijonai gali prisidėti prie problemų sprendimo, bet pinigus reiktų investuoti į tokius projektus kaip pusiaukelės namai, probacijos sistema arba kitokias atviro tipo įkalinimo įstaigas.
„Juk ne visus nuteistuosius reikia uždaryti į narvus. Yra daugybė būdų, kaip bausmę galima atlikti kitokiomis sąlygoms“, – sakė kriminologas R.Uscila. Jis mano, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistojo kalinimo sąlygos turėtų keistis, suteikiant jam daugiau laisvių, atsakomybių ir motyvacijos taisyti savo elgesį.
Tačiau Norvegijos milijonai gali nukeliauti kitais keliais. Nevyriausybinių organizacijų žiniomis, didžioji dalis pinigų bus skiriama kalėjimų infrastruktūrai.
„Kitaip tariant, patalpų remontui“, – sakė Jurgita Poškevičiūtė, koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė.
Jos bendražygis G.Duoblys papildė: „Mes ir toliau galvojame, kad perdažę sienas kažką pakeisime. Jeigu neinvestuosime į darbuotojus ir nuteistųjų resocializaciją, tai galėsim tas sienas dažyti kiek norim, padėtis nepagerės.“
Pastatams ir patalpoms – 14 milijonų
15min paklausė, kam tiksliai planuojama išleisti tuos 19 mln. eurų, kurie kitąmet bus gauti iš Norvegijos. Nors Teisingumo ministerijos atstovai tvirtino, kad tikslių sumų dar negali įvardinti, nes sutartys nepasirašytos, bet Kalėjimų departamentas atskleidė, kad didžioji pinigų dalis tikrai bus skirta infrastruktūrai.
Pagal planą, apie 14 mln. eurų bus išleista Vilniaus ir Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų gyvenamosioms patalpoms, užimtumo centrams, pareigūnų mokymo centrui, taip pat – elektroniniam monitoringui.
Vadinamosioms minkštosioms priemonėms, apie kurių svarbą kalba nevyriausybininkai, bus skirta 5 mln. eurų.
„Tos sumos bus galutinai patvirtintos tik tada, kai bus pasirašyta sutartis, – sakė Teisingumo ministerijos specialistas M.Rakštelis. – Manau, kad suma kietajai daliai tikrai mažės.“
M.Rakštelis pasakojo, kad visi projektai yra derinami su Norvegijos atstovais. Pavyzdžiui, būtent norvegai siūlė papildomai investuoti į Pravieniškių pataisos namų statinius ir padaryti ten vieną šiuolaikišką sektorių.
„Tai yra derybos, – 15min sakė teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis. – Tarkime, mes norėtume renovuoti kokias nors jau esamas patalpas, bet norvegai siūlo statyti naują pastatą. Jie pas save turi modernų, šiuolaikišką pareigūnų mokymų centrą, ir svarsto, kad toks centras galėtų atsirasti ir čia, pas mus.“
Mokys bendrauti su nuteistaisiais
Teisingumo ministerijos atstovas M.Rakštelis sakė, kad iš minkštųjų projektų didžiausias dėmesys bus skiriamas vadinamajai dinaminei priežiūrai. Tai metodas, kai įkalinimo įstaigoje dirbantys pareigūnai tiesiogiai bendrauja su nuteistaisiais, padeda spręsti problemas ir kasdienius klausimus.
„Sieksime, kad visi pareigūnai, – nuo tų, kurie tik pradeda dirbti bausmių vykdymo sistemoje, iki tų, kurie jau dirba, – būtų mokomi tų metodų, kurie yra taikomi kitose šalyse“, – sakė M.Rakštelis.
Už norvegų pinigus Lietuvoje bus steigiamas pareigūnų mokymo centras, kur esami ir būsimi pareigūnai mokysis dinaminės priežiūros principų.
Šiuo metu įkalinimo įstaigose dirba apie 3 tūkst. pareigūnų. Tik maža dalis jų tiesiogiai bendrauja su nuteistaisiais.
„Įkalinimo įstaigose turėtų būti bent vienas dinaminės priežiūros pareigūnas dešimčiai nuteistųjų, o pas mus yra vienas penkiasdešimčiai, – sakė kriminologas Rokas Uscila. – Nėra taip, kad kiekvienas pataisos pareigūnas moka taikyti užimtumo priemones, elgesį keičiančias programas, moka vertinti rizikas ir panašiai.“
Teisingumo viceministras E.Jurkonis pripažįsta, kad dabar Lietuvoje įkalinta per daug žmonių. Esą dabar bandoma keisti įstatymus, kad kuo mažiau žmonių patektų į kalėjimus.
„Galima taikyti kitokias laisvės apribojimo bausmes. Didelis dėmesys bus skiriamas elektroninėms stebėjimo priemonėms, kad pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą žmogus nebūtų siunčiamas į įkalinimo įstaigą“, – sakė E.Jurkonis.
