Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 02 09 /19:49

Milijonierius Vladimiras Romanovas kuria partiją

Verslininkas, krepšinio klubo „Žalgiris“ ir „Ūkio banko“ savininkas Vladimiras Romanovas kuria partiją, ketvirtadienį pranešė TV3 Žinios.
Vladimiras Romanovas
Vladimiras Romanovas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Milijonierius sako, kad jo partija kovos už šalies sportą, kultūrą ir meną, nes esą šios sritys – apleistos. V.Romanovas tikina, kad į jo partiją – savanorių apstu, tačiau TV3 pasiekusi informacija rodo kitką – esą stoti į kuriamą partiją verčiami V.Romanovo bendrovės darbuotojai.

TV3 susisiekus su verslininku, šis telefono ragelį perdavė savo atstovui.

„Dirbam, kuriam. Ir kokia tai partija bus? Kaip sakyti, nei kairės, nei dešinės. Sakykime, centro krypties. Kovosime už sportą, už kultūrą už meną. Už, kaip sakoma, geresnį gyvenimą Lietuvoje, nes jis labai pasidarė nebepakenčiamas tiesiog“', – kalbėjo neįvardintas atstovas.

V.Romanovas neslepia, kad steigiamasis partijos suvažiavimas vyks šį sekmadienį „Žalgirio“ arenoje. Esą tada ir bus išrinktas partijos pirmininkas bei paaiškės partijos pavadinimas, kuris šiuo metu renkamas iš trijų variantų. 

Kad partija būtų užregistruota, būtina turėtų tūkstantį jos narių. TV3 žiniomis, dėl to verslininkas pats ir per patikimus asmenis stotį į jo partiją spaudžia jam priklausančių bendrovių darbuotojus.

Vienoje iš V.Romanovo įmonių dirbanti moteris pasakojo, kad iš pradžių labai gražiai buvo pasiūlyta, jog vyks kažkoks sąjūdis už sportą ir kultūrą. Po to buvo pasakyta, kad partijai įsteigti reikia tūkstančio narių, o kadangi atėjusių žmonių buvo tik apie 100–150, griežtokai buvo pasakyta, kad reikia atsivesti dar.

Politikos apžvalgininkai sako, kad „Ūkio banko“ savininko V.Romanovo užmojis eiti į politiką – grėsmingas.

„Pirmiausia, pagalvotum apie „Snoro“ istoriją. Ir bankas turėjo žiniasklaidos priemonę, ką draudžia Lietuvos įstatymai. Jeigu žlungant bankui žiniasklaidos priemonė gynė tą banką, kas bus jeigu kažkoks bankas žlugs ir tada partija pradės ginti tą banką. Politinė jėga – tai manau yra labai pavojinga“, – sakė G.Aleknonis.

Sakė, kad panorėjęs taptų ir prezidentu

15min.lt primena, kad pernai lapkričio pabaigoje V.Romanovas kalbėdamas su Rusijos žiniasklaida pareiškė, jog Lietuvos prezidentu jam tapti būtų vieni juokai.

Paklaustas, ar tikrai norėjo balotiruotis į Lietuvos prezidento postą, V.Romanovas tada sakė: „Jei būčiau norėjęs balotiruotis, būčiau juo ir tapęs. Lietuvoje tapti šalies prezidentu lengviau nei, tarkime, Futbolo federacijos prezidentu. Tiesiog neturėjau tokio tikslo. O kad parašiau pareiškimą tapti prezidentu paskutinę dieną – norėjau įrodyti, kad pretendentai neatitinka reikalavimų. Kad nėra nė vieno pretendento – tikro lietuvio, gimusio Lietuvoje iki karo. Tačiau juos komisija registruoja, o manęs – ne. Tai įrodžiau, kad jie turi tiek pat teisių, kiek ir aš.“

Tada pasipiktinimo sulaukė ir milijonieriaus pasisakymas apie tautinę nesantaiką Lietuvoje. „Na, supraskite, Romanovai ten gyvena tūkstantį metų. Nėra Lietuvoje jokių etninių lietuvių. Visi išeiviai iš kažkur. Lenkijos, Baltarusijos... Grynų lietuvių nėra, išskyrus Romanovus.“

Norėjo dalyvauti rinkimuose

Beje, 2009 metais V.Romanovas nesėkmingai bandė dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jis pateikė pareiškinius dokumentus, kurių reikia siekiant tapti kandidatu rungtis dėl Lietuvos prezidento posto.

Tačiau VRK nusprendė neleisti V.Romanovui oficialiai tapti prezidentu į kandidatus. Buvo nuspręsta, kad V. Romanovas neatitinka reikalavimo, jog prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę. V. Romanovo tėvas neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, o motina ją gavo 1993 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos