„Tikrai stengsimės ir darysim viską, kad karantinas nebūtų skelbiamas ir situacija būtų valdoma lokaliai“, – anksčiau komentavo ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Griežtinti ekstremaliosios situacijos režimą arba įvesti karantiną Lietuvoje, pasak jo, reikėtų tik tada, jei rastųsi daugiau sunkiai COVID-19 sergančių pacientų ir ligoninės su tuo nesusitvarkytų.
„Jeigu staiga skaičius šitų pacientų pradėtų labai staigiai augti, jeigu ligoninės nebespėtų teikti pagalbos, žinoma, kad tektų priiminėti kažkokius sprendimus. Nebūtinai tai būtų karantinas – galbūt kažkokios kitos, labiau specifinės priemonės“, – aiškino A.Veryga.
Jam antrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Anot jos, karantinas, net ir lokalus, – kraštutinė priemonė.
„Karantinas – pati kiečiausia priemonė. Ją gali naudoti, kai yra rimti motyvai ir kai išnaudotos visos minkštosios priemonės“, – sakė R.Lingienė.
Karantinas – pati kiečiausia priemonė.
Šalyje įvedus karantiną, Vyriausybė gali apriboti ūkinę veiklą, riboti ar laikinai uždrausti renginius, gyventojų keliones už jų gyvenamosios savivaldybės ribų, taikyti evakuaciją.
Tam tikra apimtimi ribojimai galimi ir be karantino, pavyzdžiui, ir dabar, besitęsiant ekstremaliai situacijai dėl COVID-19, renginiuose leidžiama dalyvauti tik tam tikram kiekiui žmonių, jie turi laikytis saugos reikalavimų.
Bet gal visgi laikas imtis griežtesnių priemonių?
V.Kasiulevičius: valdžia nežino, kaip geriau pasielgti
„Milijono vertės klausimas, kaip geriau pasielgti“, – atsakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
„Jeigu norime valdyti atvejų skaičių, be abejo, tik karantinas gali valdyti – jokios priemonės, griežtinimai, įvedinėjimai, rekomendacijų keitimai neturės jokios įtakos“, – sakė jis, tačiau pridūrė, jog svarbu ne tik tai.
„Kita vertus, karantinas, kaip žinom iš patirties, susijęs su tam tikrais praradimais ekonomikoje, ir žmonių psichologinis pasirengimas atlaikyti dar vieną karantiną yra labai sumenkęs“, – pažymėjo profesorius.
Ir, be viso to, pasak V.Kasiulevičiaus, neaišku, kas laukia ateityje, tai yra nežinia, ar sunkių atvejų skaičius tikrai išaugs ir karantinas bus ne be reikalo.
„Valdžia ne tai, kad nori politiškai taškus susirinkti ir skelbti karantiną po to, kai laimės rinkimus, bet galbūt net nežino, kaip geriau pasielgti, nes negali gerai sudėlioti prognostinių modelių. Nes niekas kol kas moksle negali pasakyti tvirtai, ar atšalus ir atėjus žiemai mirčių skaičius padidės, hospitalizacijų, guldymų į skyrius padaugės, padidės intensyvios terapijos apkrovimas taip smarkiai, kad nebesusitvarkysim.
Jeigu žinotumėm, kad taip tikrai atsitiks, jau dabar turbūt valdžia imtųsi veiksmų stabdyti žmonių aktyvumą ir mobilumą“, – teigė V.Kasiulevičius.
-
Negalima lyginti, bet palyginkime: kiek koronaviruso atvejų buvo balandį ir kiek dabar, o kaip skiriasi suvaržymai?
-
Dar vienas karantinas jau spalio 16 d.? Greičiausiai ne
-
A.Veryga atsakė, kada sugrįžtumėm prie karantino ar griežto režimo
-
Kai kur prasidėjo antroji COVID-19 banga, atvejų skaičius šovė į viršų: ko imsis valdžia?
O laikas, anot jo, labai svarbus. Lietuva karantiną pavasarį, kai turėjome tik keliolika nustatytų COVID-19 atvejų, profesoriaus įsitikinimu, pritaikė laiku. Tad ir dabar, jei tikimės atvejų augimo žiemą, tinkamo momento nereikėtų pražiopsoti, nes rezultatai esą išryškėja tik po trijų savaičių.
„Tam, kad suveiktų, reikia trijų savaičių. Bet turėkim galvoje, kad suveikt gali tik tada, kai dar kontroliuoji situaciją. Bet kai nebekontroliuoji situacijos, kad suveiktų, gali praeiti labai daug laiko – sumažės tų atvejų, bet ne tiek smarkiai, kad mes neperdegtumėm“, – komentavo V.Kasiulevičius.
Kita jo įvardyta dilema – ar verta skelbti visuotinį griežtą karantiną, kai rizikos grupei priskiriama tik dalis visuomenės.
„Net jei ir kils tas mirčių skaičius, jis bus susijęs su žmonėmis, vyresniais nei 45 metai. Tie, kurie jaunesni, gana lengvai prasirgs ta infekcija. Tai dabar kodėl mes tiems jauniems tarsi atimame teisę gyventi įprastą gyvenimą?“ – svarstė V.Kasiulevičius.
Prielaida, kad valdžia nesiima skelbti karantino ir griežtinti gyvenimo režimo dėl artėjančių Seimo rinkimų, jam nepasirodė įtikinanti.
Sąmokslo teorijų galima daug įvairių sugalvoti.
„Sąmokslo teorijų galima daug įvairių sugalvoti, bet kad valdžia sąmoningai temptų laiką, o paskui paskelbtų karantiną – ji pati pateks į dideles bėdas, jeigu šitaip darys. Ji sprendimus turi priimti remdamasi mokslu“, – teigė V.Kasiulevičius ir pridūrė manantis, jog daug pasaulio valstybių, kuriose net ir nevyksta rinkimai, šiuo metu svarsto, ar karantino imtis verta.
A.Laiškonis: paskelbus karantiną rinkimai žlugtų
Sąsajų tarp artėjančių Seimo rinkimų ir nenoro skelbti karantiną teigė neįžvelgiantis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas, infektologas Alvydas Laiškonis. Esą dabartinei valdžiai karantinas gal kaip tik išeitų į naudą.
„Jeigu būtų paskelbtas karantinas, rinkimai išvis žlugtų“, – sakė A.Laiškonis.
Klausimas, ar Lietuvai reikia karantino, mokslininko įsitikinimu, bus sprendžiamas artimiausiomis savaitėmis.
„Tai turbūt spręsis per porą ateinančių savaičių, per 10 dienų, koks visgi bus sergančiųjų skaičiaus augimas.
Antras dalykas, kiek dar bus tų sunkiai sergančiųjų. Kai kurios šalys žiūri ne užsikrėtusiųjų skaičių, o amžiaus rodiklius ir tai, kiek žmonių patenka į reanimaciją, kiek yra sunkios formos pacientų. Mūsiškiai šito dalyko nediferencijuoja, o galbūt reikėtų. Mes gi nežinom, kiek yra besimptomių formų“, – svarstė A.Laiškonis.
Be to, jis pabrėžė, jog karantinas būtų ekonomiškai nenaudingas net ir pačiai sveikatos apsaugos sistemai.
Nė viena šalis dar nesirengia skelbti karantino todėl, kad yra dideli ekonominiai nuostoliai.
„Nė viena šalis dar nesirengia skelbti karantino todėl, kad yra dideli ekonominiai nuostoliai. O ekonomika visada tvarko mūsų mediciną. Matyt, mūsų Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija nesiryžta dar tokių drastiškų priemonių imtis“, – komentavo mokslininkas.
A.Žvirblienė: visi bijo pasekmių ekonomikoje
Apie tai, jog šalys vengia grįžti prie smarkiai apriboto gyvenimo režimo, prakalbo ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė.
„Dabar daugelis aplinkinių šalių griežtų karantinų neįsivedinėja, nebent Izraelis – mačiau, įsivedė gana griežtą karantiną. O visi kiti bando tvarkytis lokaliai – kaip Raseiniuose arba Šiauliuose yra tam tikri apribojimai. Galbūt čia irgi yra sprendimas, nes turbūt visi bijo pasekmių ekonomikoje“, – svarstė ji.
„Ir dar kol kas orai geri. Jeigu dabar skelbsim karantiną, tai ką tada žiemą reikės daryt?“ – pridūrė A.Žvirblienė.
Ji teigė nenumananti, ar politikai, spręsdami dėl karantino, mąsto ir apie artėjančius Seimo rinkimus, bet tikino, jog visuomenei griežti ribojimai tikrai nepatiktų.
Jeigu dabar skelbsim karantiną, tai ką tada žiemą reikės daryt?
„Aš suprantu, kad visuomenei karantinas nepatinka, o ir psichologai sako, kad nuolatinis grėsmės buvimas atbukina, nėra naudos, kai apribojimai užsitęsia. Tų nepatenkintų būtų dar daugiau, jeigu vėl griežtas karantinas, pajudėt negali. Niekas nenori namie sėdėti užsidaręs“, – komentavo mokslininkė.
Lietuvoje karantinas dėl COVID-19 pandemijos tęsėsi tris mėnesius nuo kovo 16 iki birželio 17 dienos. Jo metu neveikė švietimo įstaigos, drausta veikti barams, kavinėms, kai kurioms parduotuvėms, nevyko renginiai, taikyti keliavimo ribojimai. Verslas patyrė didelių nuostolių, kuriuos valstybė stengėsi kompensuoti.
