Štai turtingiausias Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas yra jo šeimai priklausančio draudimo verslo savininkas. Antra pagal turtus parlamentarė Darbo partijos narė Vilija Filipovičienė susijusi su nekilnojamojo turto bendrovėmis. Turtingiausias Vyriausybės narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis taip pat deklaruoja savo ryšius su konsultacijų verslu besiverčiančiomis įmonėmis.
Maitina verslas
Norint sukaupti tokius turtus B.Bradauskui Seimo nariu dirbti reikėtų daugiau nei 300 metų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas deklaravo daugiau nei 8,5 mln. litų vertės nekilnojamojo turto. Jo akcijų vertė siekė 12 mln. litų. Parlamentaras deklaravo turintis net 5 mln. litų santaupų.
Norint sukaupti tokius turtus B.Bradauskui Seimo nariu reikėtų dirbti ne 22 metus, kaip dabar, o daugiau nei 300 metų.
Tiesa, parlamentaras jau seniai savo atlyginimą skiria Kaišiadorių-Elektrėnų rinkimų apygardos žmonėms, o pats gyvena iš draudimo bendrovės „Lamantinas“ ir kelių kitų įmonių pajamų. Draudimo bendrovėje „Lamantinas“ dirba ir parlamentaro sutuoktinė Danguolė.
Savo pirmąją kadenciją Seime pradėjusi ir antroje turtingiausių parlamentarų vietoje atsiradusi „darbietė“ V.Filipovičienė deklaravo nekilnojamojo turto už 7,7 mln. litų, jos turimų akcijų vertė 850 tūkst. Lt. Parlamentarė taip pat nurodė turinti juvelyrinių ir meno dirbinių už 213 tūkst. litų.
Seimo narės vyras Ivanas Filipovičius dirba Šalčininkų rajono savivaldybės administracijoje. Pati politikė anksčiau vadovavo UAB „Ruvėja“.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ji nurodė, kad yra ar buvo bendrovių „Aškinė“, „Ruvėja“, „Ateik“, „Aukšta“ akcininkė.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ji nurodė, kad yra ar buvo bendrovių „Aškinė“, „Ruvėja“, „Ateik“, „Aukšta“ akcininkė.
V.Filipovičienė yra deklaravusi keletą stambių nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo sandorių.
Turtingiausias ministras Š.Birutis taip pat savo interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad buvo ar yra keleto įmonių akcininkas.
Jis taip pat dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovu Seime ir Vyriausybėje. Jo žmona dirba notare, o pats Š.Birutis 2004-2009 m. buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Š.Birutis deklaravo per 4 mln. litų turto. Jo šeimos santaupos viršija milijoną.
Trūksta skaidrumo
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas 15min.lt teigė, kad politikai turėtų vengti galimų intereso konfliktų, tačiau tai pavyksta toli gražu ne visada:
„Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau atsikratome naivaus tikėjimo, jog politika ir verslas nėra susiję. Verslas siekia daryti įtaką politikams, o ir patys politikai dažnai išėję iš verslo susiduria su interesų konfliktų problema.
Bet Lietuvoje politikai vis dar labai dažnai veikia kaip verslininkai ir politinės partijos veikia kaip verslai, kurie siekia sau naudingų tikslų. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, valstybės tarnautojai teigia, kad jiems labai dažnai tenka patirti politikų spaudimą, kurie siekia asmeninių ar partinių tikslų“, – sakė TILS vadovas.
Pasak jo, daugiausia visuomenės dėmesio sulaukia aukščiausi politikai, tačiau yra daug kitų tarnautojų, kurie teikia duomenis apie savo turtą ir interesus. „Šią informaciją taip pat būtina analizuoti. Korupcijos rizikų studija, kurią atlikome praėjusiais metais, aiškiai parodė, kad dėl neteisėto lobizmo ir interesų konflikto mes prarandame labai dideles sumas“, – sakė S.Muravjovas.
Jo vertinimu, šiuo metu skaidrumo lygis Lietuvoje vis dar yra nepakankamas. Nerimą kelią tai, kad dalis visuomenei svarbių duomenų yra neprieinami arba pateikiami labai sudėtingai.
„Daug kur reiktų pradėti nuo pradmenų. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra savivaldybių, kurios neskelbia, kaip balsavo pavieniai tarybų nariai. Gali pamatyti tik bendrą rezultatą“, – minėjo TILS vadovas.
Tarp savivaldybių merų vertinant turtą Lietuvoje pirmauja Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Pavyksta sutaupyti
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šiemet įsigijo sklypą, kuriame šiuo metu statosi namą.
Tarp Lietuvos politikų galima rasti ir tokių, kuriems pavyksta sutaupyti nemažas sumas nesinaudojant verslo schemomis.
Antai krašto apsaugos ministro Juozo Oleko šeimos turtas viršija milijoną, o šeimos santaupos sudaro net 890 tūkst. litų.
J.Olekas nėra deklaravęs įmonių, kurių akcininku yra arba buvo.
Jis pats Lietuvos politikoje aktyviai dalyvauja nuo pat šalies nepriklausomybės atkūrimo, jis buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos sveikatos apsaugos ministras.
J.Oleko sutuoktinė Aurelija dirba bendrovėje „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“. Ministras šiemet įsigijo sklypą, kuriame šiuo metu statosi namą.
Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės šeima deklaravo net 865 tūkst. litų santaupų. Tačiau V.Baltraitienė, dirbusi Kėdainių mere ir Seimo nare, savo interesų deklaracijoje taip pat nenurodo jokių ryšių su privačiu verslu. Jos vyras dirba bendrovėje „Lifosa“.
Ne visiems ministrams savo finansus tvarkyt pavyksta taip sėkmingai. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, švietimo ministro Dainiaus Pavalkio ir aplinkos ministro Kęstučio Trečioko sukauptos šeimos lėšos neviršija 100 tūkst. Lt.
Būti turtingu yra gėda
Politikai nenori atrodyti geriau nei jų elektoratas ir siekia save priartinti prie žmonių. Lietuvoje turtas suvokiamas kaip politiko neigiamas bruožas, – teigė O.Bložienė.
„Swedbank“ Šeimos finansų instituto vadovė Odeta Bložienė 15min.lt sakė, kad Lietuvoje politikai vis dar gėdijasi savo turtų, todėl apie finansus viešai diskutuoti nėra linkę: „Politikai nenori atrodyti geriau nei jų elektoratas ir siekia save priartinti prie žmonių. Lietuvoje turtas suvokiamas kaip politiko neigiamas bruožas, todėl visi savo finansinę padėtį nori sumenkinti, kad niekas nieko blogo nepagalvotų ar kokių įtarimų nekiltų.“
Ekonomistė teigė, kad iš kai kurių politikų būtų galima pasimokyti kaip dirbant tik valstybinį darbą galima sutaupyti prie milijono artėjančias sumas.
„Turime suprasti, kad dažniausiai kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau ir išleidi. Žmogaus poreikiai labai greitai auga ir pajamos ne visada spėja juos pasivyti. Praktikoje man tenka susidurti su namų ūkiais, kurių pajamos tikrai didelės, tačiau santaupoms pinigų vis tiek nelieka.
Net jeigu abu sutuoktiniai gauna gerus atlyginimus, ir šeimos pajamos sudaro keliolika tūkstančių litų per mėnesį, Lietuvoje tai nėra fantastiški pinigai, kad kiekvieną mėnesį būtų galima atsidėti po dešimt tūkstančių.
Taip, teoriškai tai yra įmanoma, bet praktiškai taip būna labai retai, nes žmogus didėjant jo pajamoms ima leisti daugiau – perka brangesnius daiktus, nori geresnės buities, brangesnio laisvalaikio“, – dėstė O.Bložienė.
Pasak jos, yra žmonių, kurie uždirba nemažus pinigus, tačiau jų gyvenimo būdas asketiškas. Tai greičiau išimtys. Retas pinigų turintis žmogus tenkinsis minimaliomis buities sąlygomis, nesirūpins savo išvaizda, rūbais ir panašiai. Galbūt kai kam svarbu ne materialūs daiktai, bet brangus pomėgis – pavyzdžiui, buriavimas. Pinigų turintys žmonės dažniausiai juos naudoja. Net jei jis to daryti nenori, tai dažnai žmogų pradeda spausti šeima ir aplinka.
Seimo nario alga verslininkų nevilioja
Vidutinis darbo užmokestis, kuris Lietuvoje yra 1,8 tūkst. litų per mėnesį, net jei jį gauna du šeimos nariai, leidžia patenkinti tik minimalius poreikius. Normaliam gyvenimui, kai be įtampos gali susimokėti už komunalines paslaugas, nuvažiuoti atostogų ir vaikui nupirkti batus ne iš dėvėtų rūbų parduotuvės, reiktų kelis kartus didesnės sumos.
Pašnekovė teigė, kad Seimo nario alga didelė atrodo tik tol, kol ją lygini su vidutinėmis statistinio piliečio pajamomis. Norinčiam laisviau gyventi žmogui iš šių lėšų didelį kapitalą susikrauti būtų labai sunku:
„Vidutinis darbo užmokestis, kuris Lietuvoje yra 1,8 tūkst. litų per mėnesį "į rankas", net jei jį gauna du šeimos nariai, leidžia patenkinti tik minimalius poreikius. Normaliam gyvenimui, kai tu be įtampos gali susimokėti už komunalines paslaugas, nuvažiuoti atostogų ir vaikui nupirkti batus ne iš dėvėtų rūbų parduotuvės, reiktų kelis kartus didesnės sumos.“
Paklausta, ar nekelia nuostabos, kad versle kur kas daugiau pinigų uždirbantys žmonės vis tiek renkasi politiko kelią, O.Bložienė teigė, kad viskas priklauso nuo žmogaus motyvacijos ir ambicijų:
„Jei žmogaus ego netelpa į butą, automobilį ar piniginę ir jam turto reikia vis daugiau, jis niekada nesirinks mažesnio atlyginimo galvodamas apie visuomenę. Jam vis tiek svarbiausia bus verslas ir pelnas, tačiau yra daug versle pasiekusių žmonių, kurių tikslas nebėra finansinis gerbūvis. Jie į politiką eina ne dėl pinigų, o dėl idėjos.“
Paprašyta patikslinti, kiek gi pinigų turi sukaupti žmogus, kad jam atlyginimo dydis neberūpėtų, ekonomistė tikslaus skaičiaus neįvardino. „Čia nėra ribos, kiek žmogus turi uždirbti, kad jau galėtų nebegalvoti apie pinigus. Vienam užtenka milijono, kitam ir penkių per mažai. Daugelis įsivaizduoja, kad milijonas yra labai daug. Bet juk 100 kv. metrų butas Vilniaus senamiestyje gali kainuoti daugiau“, – sakė ji.
