„Mes matėme ir plakatuose, kad V.Matijošaitis buvo su valstiečių kandidatais, ir tai galėjo būti vienas veiksnių. Neužmirškime, kad Kaune konservatoriai nepasirodė gerai per savivaldybių tarybų rinkimus ir atitinkamai Matijošaičio veiksnys yra svarbus“, – 15min sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas.
Nors „valstiečiai“, panašu, Seime turės daugiausia mandatų, daug jų kandidatų nėra žinomi žmonės, dalies pavardžių nežino nė patys už juos balsuojantys rinkėjai – dažnai jie renkasi ne pagal asmenybę, o priklausomybę partijai.
Kas lėmė „valstiečių“ sėkmę rinkimuose?
„Tai yra dalis tų, kurie būtų balsavę už socialdemokratus, dalis tų, kurie galvoja, kad kažko naujo reikia. Konservatorių elektoratas yra gana stabilus, o kiti, kurie galbūt nemėgsta konservatorių, balsuoja prieš juos. Kas nugalės – ar konservatorių drausmingumas ar priešiškumas jiems, reikia laukti rezultatų“, – kalbėjo politologas.
Pastaruoju metu ryškėja nuomonių skirtumai tarp „valstiečių“ Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio, todėl diskutuojama apie galimą partijos skilimą. M.Jurkyno tai nenustebintų.
„Dabar sunku pasakyti, bet, pažiūrėjus į jų sąrašą, jie turi ir konservatorių Vareikį, ir socialdemokratą Jakeliūną, ir liberalių pažiūrų Šakalienę, ir patys turi nacionalsocialistinių ir tautiškų nuostatų, tai yra marga ir ne visiškai nuosekli komanda. Jei ji apibirtų, subirtų, tai nieko nenustebintų“, – sakė M.Jurkynas.
Konservatoriams nepavyko įtikinti ateiti kitų partijų rinkėją palaikyti jų kandidatą. Jie kaip buvo vieni, taip ir liko, – sakė R.Valatka.
Politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos teigimu, konservatoriams nepavyko pritraukti kitų partijų rėmėjų.
„Konservatoriams nepavyko įtikinti ateiti kitų partijų rinkėją palaikyti jų kandidatą. Jie kaip buvo vieni, taip ir liko. Tai gerokai keičia visas prognozes, kurios buvo po pirmojo turo. Tada buvo numatoma, kad kitos koalicijos negali būti. Dabar ji gali būti kokia tik nori. Valstiečiai gali rinktis, ką tik nori“, – LRT televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui sakė R.Valatka.
R.Vilpišauskas: rinkimus laimėjus „valstiečiams“, tikėtina jų ir konservatorių koalicija
Tuo atveju, jeigu rinkimus laimėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tikėtiniausia būtų jų koalicija su konservatoriais, sako Vilniaus universiteto politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Jeigu išliks taip, tada jau, žinoma, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bus ta pagrindinė koaliciją formuojanti jėga, ir mes matome, kad užtektų kartu su konservatoriais jiems turėti daugumą Seime“, – BNS sakė politologas.
Pasak jo, Liberalų sąjūdžio dalyvavimas koalicijoje būtų įmanomas tuo atveju, jeigu Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kartu neužtektų mandatų skaičiaus.
„Klausimas, ar Liberalų sąjūdis įsijungtų, ar patys konservatoriai pageidautų įsijungimo, kad sustiprintų ir savo balsą, ar liberalai sėkmingai galėtų susitarti dėl programinių nuostatų ir kokie būtų galimi kompromisai“, – kalbėjo jis.
Pasak politologo, „valstiečių“ koalicija su socialdemokratais būtų mažiau tikėtina dėl per mažo mandatų skaičiaus, be to, su permainų šūkiu į rinkimus ėjusioms partijoms buvę valdantieji gali nebūti priimtini kaip partneriai.
R.Vilpišausko teigimu, „valstiečių“ koalicija su socialdemokratais būtų mažiau tikėtina dėl per mažo mandatų skaičiaus, be to, su permainų šūkiu į rinkimus ėjusioms partijoms buvę valdantieji gali nebūti priimtini kaip partneriai.
Jo vertinimu, rinkimų laikotarpiu iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Valstiečių ir žaliųjų partijų lyderių Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio skambėję priešiški pareiškimai vienas kito ir partijų atžvilgiu derybų apsunkinti neturėtų, nes tebuvo „rinkiminės kampanijos dalis, kuria buvo siekiama mobilizuoti rinkėjus“.
„Valstiečių“ pergalė, R.Vilpišausko teigimu, sukeltų didelį neapibrėžtumą dėl to, kokia būtų naujosios valdančiosios daugumos ir Vyriausybės politika.
„Pačių „valstiečių ir žaliųjų“ rinkiminės programos nuostatos yra labai nevienareikšmiškos ir dalis yra prieštaringų – galima labai skirtingus dalykus jų programoje rasti – ar tai būtų kairioji ekonominė politika ir konservatyvi socialinė politika, ar kažkas kito – turbūt dėl socialinių reikalų jie galėtų sutarti su konservatoriais, bet dėl ekonominės politikos, ypač tose srityse, kur jie labai griežtą reguliavimą ir centralizaciją nori matyti šalyje, nebūtų lengva suderinti“, – sakė politologas.
„Rinkėjams ir investuotojams, verslininkams kol kas būtų sunku suprasti, kokia ta politika naujojoje Vyriausybėje galėtų būti formuojama“, – pridūrė jis.
