Apie sunkmetį, politines batalijas, išbandymus valdančiajai koalicijai – pokalbis su M.Linge portalo 15min videolaidoje „15/15“.
Krizės grimasos
– Jau kuris laikas mes kalbame apie krizę. Kaip jūs manot, ar krizė jau vyksta, ar mes jos dar turėsime palaukti iki žiemos?
– Tai tas įsisąmoninimas, matyt, ateina įvairiais pavidalais, kada ir pradedama galvoti, kokiu keliu eiti: ar kažką keisti elgsenoje, taupyti daugiau tiek energetinius resursus, tiek galbūt finansinius išteklius.
Buvo anksčiau tokių prognozių, kad galime patekti ir į recesijos būseną, bet, kaip dabar rodo atnaujintos ekonominės prognozės, kurias visai šviežiai paskelbė Finansų ministerija, tai mums dar rodomas ir prognozuojamas augimas – nepaisant to, kad tikrai buvo liūdnesnės prognozės.
Ar žiūrėtume į importą, eksportą, ar žiūrėtume į užimtumo ir kitus socialinius kriterijus, tai tikrai mes dabar esame dar toje padėtyje, kada galbūt nereikėtų kelti panikos, bet turime žvalgytis, kas vyksta ir aplink – ir nuo kokių rinkų esame priklausomi. Nes kartais tas poveikis mus pasiekia nebūtinai iškart, banga atsiveja po metų, po kažkokio didesnio laikotarpio.
Tai, matyt, apie tai turime galvoti ir turime tam ruoštis, o pasiruošimo būdai yra patys įvairiausi – Vyriausybė paketuoja dabar biudžetą ir lydinčiuosius įstatymus, kaip mato sprendimus, bet nuošalėje neturėtų likti ir gyventojai. Tiek institucijos, tiek namų ūkiai – suprantame, kad galima kažkur pakeisti kokią vieną kitą lemputę į mažiau kaitresnę arba iš tiesų taupančią energiją, arba kažkur išjungti, arba kažko neįjungti. Ir man atrodo, tie procesai jau yra prasidėję žmonių galvose ir veiksmuose.
– Ar galime sakyti, kad žiemą teks vis dėlto susiveržti diržus?
– Na, to tiesioginio susiveržimo, kaip mums būdavo įprasta prieš 14–15 metų, nereikės.
Tikrai ne apie tokias priemones ir ne apie tokius veiksmus kalbame, kai kalbame apie pretekstą ir būdą taupyti. Mes kalbame apie tai, kad Vyriausybė siūlo gyventojų įvairioms grupėms, kurios yra pažeidžiamos, pajamų didinimą.
Suprantame, kad galbūt negalėsime pralenkti infliacijos rodiklių, bet mes kalbame apie didinimą, apie jokį mažinimą net nekalbama. Tai reiškia, kad mes švelniname padėtį, bet vėlgi, kad galėtume nieko nejausti, tai turbūt taip nebus.
Iš kai kurių ir opozicinių partijų siūlymų, na, toks įspūdis susidaro, kad žmonės norėtų, kad nejaustų absoliučiai nieko, o gal netgi ir išloštų finansiškai dėl valstybės kažkokių paramų ar kompensacijų pavidalų. Na, supraskime, kad tai objektyviai yra nerealu ir tie lūkesčiai yra projektuojami neadekvatūs.
Kompensacijos gyventojams ir verslui
– Kalbant apie kompensacijas gyventojams, verslui – ar jau žinoma, kiek lėšų prireiks kitiems metams būtent kompensacijoms?
– Vyriausybė dabar dėlioja pačius įvairiausius scenarijus, bet pati didžiausia dedamoji yra elektros kainos ir būtent kokia dalimi, kokie bus dydžiai, kiek galėsime kompensuoti, kokio dydžio kompensacijas skirti.
Na, pirmiausia, matyt, krizės prasideda galvose ir kada jau patikim, kada pajaučiame galbūt, arba mums suformuoja, kad yra kažkoks neigiamas poveikis, kartais jis net nejuntamas yra, bet jeigu apie tai kalbama, kuo daugiau kalbama, tai panašu... Kaip sakyt, yra tų posakių įvairiausių, pavadink kažką vienu gyvūno pavadinimu, pažiūrėk, po kelinto karto jis panašiai pradės kaip tas gyvūnas reikšti garsus.
Bet jeigu taip kalbant rimčiau, tai ką mes vadiname krize? Turbūt karas yra tas tinkamesnis, matyt, žodis, kuris lemia pasekmes, kurios paskui ir tampa krizių pavadinimais ar kitokių neigiamų epitetų pavidalais, bet priežastis pagrindinė – tai yra brutalus Vladimiro Putino karas Ukrainoje, kuris jau yra įgavęs įvairias formas, ne tik tiesiogiai Ukrainoje, bet dabar taikinyje esame ir mes visi, gyvenantys Europoje, tai yra šalys, sostinės, ir ypač tos, kurios yra priklausomos nuo energetinio spaudimo.
Natūraliai tiek infliacija, tiek energetikos kainos kartais yra išaugusios, tai yra tie veiksniai, kuriuos galima vadinti krize, bet kitas, teisingesnis, matyt, žodis būtų – tai yra pasekmės, nulemtos karo.
– Kokia žiema mūsų laukia šiemet?
– Na, jau irgi turbūt kuriami epitetai, kad tai bus Putino žiema. Visi – tiek sprendimų priėmėjai, tiek gyventojai – savo nuotaikomis jausime ne tiek galbūt tiesiogiai šalčio išraišką, bet tas pasekmes, kurias sukuria karas, augančios kainos ir infliacija.
Tai natūralu, manau, kad jau nebėra turbūt labai daug naivių žmonių, nebėra abejojančių, kad gali būti kažkaip kitaip, kad kažkas pasikeis, kad manęs ar mūsų tai nepalies kažkokiu pavidalu.