Kasdien į darbą iš Kauno traukiniu važinėjantis M.Sinkevičius interviu BNS teigė, kad valstybės valdomos įmonės šiuo metu per dažnai naudojasi išimtimi ir moka simbolinius dividendus, tad jis sieks įpareigoti visas įmones juos mokėti, kad į valstybės biudžetą gautos lėšos būtų skirstomos toms sritims, kurioms jų reikia.
Ūkio ministras taip pat ketina siekti kuruoti regionų politikos klausimus. Mokslo ir inovacijų srityje, pasak M.Sinkevičiaus, šalis turėtų koncentruotis į informacines technologijas (IT), biotechnologijas ir lazerių kūrimą.
– Ar jau pripratote prie naujų pareigų? Ar jau įsikūrėte Vilniuje?
– Pamažu pratinuosi, į Vilnių keltis kol kas neketinu. Šiandien ryte į Vilnių atvykau traukiniu iš Kauno.
– Kiek anksčiau buvo siūlymų naikinti Energetikos ministeriją ir jos kompetencijas perkelti į Ūkio ministeriją, tačiau pastaruoju metu šios kalbos aprimo ir, panašu, šių planų bus iš viso atsisakyta. Jei vis dėlto būtų nuspręsta energetikos klausimus perduoti Ūkio ministerijai, ar jaustumėtės pakankamai kompetentingas, ar daugiau galių suteiktumėte viceministrui?
– Jeigu Energetikos ministerija būtų prijungta, aš galvoju, kad energetikos ministras, kuris tuos klausimus dabar kuruoja, ir toliau juos kuruos. Jei būtų politinis sprendimas, tai neįvyktų greitai, manau, kad tam neužtektų net ir metų. Jeigu vis tiek galiausiai politikai pasakytų, kad mato tokį kelią, jog reikia Energetikos ministeriją prijungti prie Ūkio ministerijos, tai aš galvoju, kad energetikos klausimų spektrą turėtų ir toliau kuruoti darbą pradėjęs energetikos ministras (Žygimantas Vaičiūnas – BNS).
Pats labai paviršutiniškai tuos klausimus žinau, nepasakyčiau, kad labai jau išmanau ar labai veržiuosi perimti tuos klausimus ar matau tame poreikį.
– Kaip norėtumėte pakeisti Ūkio ministerijos struktūrą, kokius klausimus norėtumėte apsiimti spręsti?
– Kai kurie dalykai galėtų tapti Ūkio ministerijos kompentencijos reikalas. Turiu viltį, kad regioninė politika, kuri šiuo metu yra sudedamoji Vidaus reikalų ministerijos dalis, taps Ūkio ministerijos kompentencijos sritis. Yra pamąstymų ir dėl to žadu artimiausiu metu pasiūlyti Strateginiam komitetui palaikyti šią idėją. Dėl regioninės politikos tikrai stengsiuosi, kad tas klausimas taptų Ūkio ministerijos klausimu.
Mano siekis nėra kuo daugiau aprėpti, kad jausčiausi labiau garbinamas ar sutvirtinčiau tą ministeriją, kuri per ilgą laiką buvo šiek tiekapskabyta.
– Ne kartą esate minėjęs, kad vienas pagrindinių jūsų darbų yra pasirengimas laikotarpiui po 2020 metų, kai labai sumažės ES paramos dalis. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas yra iškėlęs idėją sukurti specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas jų akcijas. Ar pritartumėte tokiai idėjai?
– Labai aiškiai su D.Misiūno pasiūlymu nesu susipažinęs, bet tikiuosi, bus galimybių dar susipažinti.
Mes ilgą laiką esame pripratę prie ES paramos įvairioms formoms ir aš manau, kad turime išeiti iš tokios savijautos, kad vis gauname ir dar gausime. Turime ir jau turėjome pradėti galvoti, kaip gyvensime po 2020 metų. Reikia galvoti apie įvairius finansinius mechanizmus ir galimybes, gal kažkokį fondą sukurti valstybės valdomų įmonių dividendų ar valstybės biudžeto sąskaita, kuris galėtų veikti panašiai, kaip dabar yra su daugiabučių renovacija. Tas fondas neturėtų būti išdalinamas kaip subsidija. Manau, kad tas, kas bus sukurta – fondas ar kiti finansiniai instrumentai – jie turėtų būti veikiantys ne subsidijų forma, bet leidžiantys daryti pokyčius, ar tai būtų pastatų šiltinimas, ar gatvių apšvietimas, kad būtų duodami pinigai ir jie būtų grąžinami.
Jau turėjome neapibrėžtus pokalbius su finansų ministru (Viliumi Šapoka – BNS). Jis kalba apie Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), mane ragina veikti su „Invega“. Mes mąstysim apie instrumentus, kurie leistų ne vien tik gauti, bet eiti su ekonominiu atsipirkimu. Bėda ta, kad tos investicijos, kurioms bus siekiama pritraukti finansinių lėšų, jos turės būti ekonomiškai pagrįstos. Dabar darome, kad būtų socialinė nauda, kultūrinė, švietėjiška nauda, o ekonominė nauda yra sunkiai pasveriama.
– Iki šiol Vyriausybė dažnai atleisdavo įmones nuo dividendų, argumentuojant strateginiais projektais, – jos mokėdavo tik simbolinius dividendus. Ar jūs pritariate tokiai tvarkai, ar siūlytumėte tokių išimčių atsisakyti?
– Manau, kad čia šioje vietoje yra reikalingas didesnis aiškumas. (...) Manęs iš principo nežavi ir netenkina, kad jei yra išimtis, tai visi nori ja pasinaudoti. Jeigu jau iš tikrųjų norima ja pasinaudoti, turi būti labai aiškūs argumentai, kodėl to reikia. Bet manau, kad galbūt būtų tikslingiau, jei yra veikiančios valstybės įmonės, jos turi nešti realią naudą mokesčių mokėtojams ir bendrai valstybei, biudžetui.
Pritarčiau tai pozicijai, kad valstybės valdomos įmonės neturėtų būti atleidžiamos nuo dividendų arba tas turėtų būti visiškai išimtiniais atvejais. Šiuo atveju, mano manymu, tų išimčių yra per daug. Manau, kad turėtume įpareigoti įmones mokėti valstybei ir tada pati valstybė skirstytų.
– Kokia jūsų nuomonė apie didesnį valstybės valdomų įmonių akcijų kotiravimą biržoje?
– Labai paviršutiniškai manau, kad jeigu matysime įmones, kurios galėtų būti kotiruojamos akcijų biržoje, stengsimės, kad taip ir būtų. Kodėl? Todėl, kad vienas dalykas, tai veda prie valdymo efektyvinimo, skaidrinimo, nes akcijų įsigiję asmenys nori žinoti, kas vyksta, daug dalykų ir procesų turi būti vieša. Jeigu bus erdvės, kad dalis valstybės valdomų įmonių būtų kotiruojamos akcijų biržoje, aš būčiau už tai.
– Esate minėjęs, kad sieksite mažinti verslą kontroliuojančių įstaigų skaičių. Dalį darbų šioje srityje jau pradėjo daryti buvusi Vyriausybė. Kaip ketinate tęsti šią konsolidaciją?
– 2014 metais Vyriausybės strateginis komitetas nusprendė sumažinti verslą kontroliuojančių įstaigų skaičių šešiomis, bet šiuo metu jų vis dar yra 50. Iš šio skaičiaus atrodo, kad jų dar ganėtinai daug.
Turiu įtarimo, kad trūko šiek tiek politinės valios. Nenoriu girtis ir sakyti liaupsių, bet Ūkio ministerija savo pavaldumo įstaigas apjunginėjo, bet įmones kontroliuojančių įstaigų yra visose ministerijose. Nors Ūkio ministerija apžiūrėjo visą lauką ir pateikė savo rekomendacijas kitoms ministerijoms, bet ne visos jų, matyt, pažiūrėjo rimtai. Manau, kad prie to klausimo bus grįžta ir bus prašoma kitų ministerijų įsitraukimo.
– Lietuva neretai išgirsta priekaištų ir pastabų dėl palyginti silpnos mokslo ir inovacijų plėtros, pagal tyrimų pritaikymą praktikoje esame vieni paskutinių ES. Kaip įsivaizduotumėte savo bendradarbiavimą su Švietimo ministerija, kad šioje srityje būtų pasiektas progresas, kad sukurtos studijos ir atlikti tyrimai būtų praktiškai pritaikyti versle?
– Aišku, tai nėra lengva ir paprasta. Aiškaus atsakymo ir įsivaizdavimo šiai dienai neturiu. Tik noriu pasakyti, kad yra patvirtinta Sumanios specializacijos strategija, kuri 2016 metais pradėta įgyvendinti. Joje yra išskirtos 6 mokslinės, technologinės ir eksperimentinės plėtros sritys (energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos, taip pat įtrauki ir kūrybinga visuomenė – BNS). Šios sritys liečia tiek Švietimo, tiek Ūkio ministerijas, jos turi nusimačiusios ES paramą prioritetinių krypčių projektams. Ūkio ministerijos biudžete tam yra numatyta per 300 mln. eurų, panašiai iš Švietimo ministerijoje.
Kai Ūkio ministerija skelbė kai kurių priemonių kvietimus buvo pastebėta, kad kai kurios priemonės neturi patrauklumo, o kitos verslui yra įdomios. Gali būti, kad iš tų 6 sričių mums kaip mažai valstybei orientuotis į 6 dalykus yra per daug, galbūt reikėtų orientuotis į 3, daugiausiai į 4 sritis.
Neatmetu, kad peržiūrėsime tuos prioritetus. Nesinori paberti pinigėlių visiems ir būti visiems gerais, o tada klausti, ko iš tiesų norėjome – ar biotechnologijų, „Sicor“ (Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“ – BNS) ar „Thermo Fisher“ (JAV kapitalo medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – BNS) kryptimi eiti, ar norime skatinti agroinovacijas ir padaryti modernų žemės ūkį. Man atrodo mums reikia aiškiau pasakyti, kad mes norime būti vienokia ar kitokia šalis ir bandyti tai pasiekti.
– O kokia yra jūsų vizija, į kokias kryptis siūlytumėte susikoncentruoti?
– Aš galvoju ir norėčiau, kad daugiau būtų pritraukiama investicijų ne tik į paslaugą, kaip pavyzdžiui, ateina „Barclays“ bankas, atkelia paslaugas, bet jis gali išeiti, nes čia nieko negamina. Norėtųsi, kad tas, kas būtų daroma, būtų susiję su gamyba, mums reikia gamybinės srities investicijų.
Bet jeigu išskirti iš 6 prioritetinių sričių, ar orientuočiausi į IT, šiuolaikines technologijas ir, matyt, į biotechnologijas, farmaciją. Man atrodo, kad čia galėtų būti mūsų niša. Taip pat trečia sritis yra lazerių kūrimas, fotonika. Pasaulyje esame žinomi kaip valstybė, turinti savo lazerių kūrėjus. Neturėtume jų pamiršti.
– Pastaruoju metu daug diskusijų kilo dėl viešųjų pirkimų tvarkos – vienas iš labiausiai aptariamų klausimų yra vidaus sandoriai. Ar jūs pritariate siūlymui naikinti tokius sandorius?
– Kalbant apie vidaus sandorius, dažnai išsiskiria dvi pozicijos – už ir prieš. Mano pozicija yra šiek tiek kitokia. Lietuva vėluoja perkelti ES viešųjų pirkimų direktyvą į nacionalinę teisę – vidaus sandoriai toje direktyvoje yra. Ūkio ministerija yra apklaususi 27 ES nares, be Didžiosios Britanijos, jų buvo klausta, ar valstybės savo nacionalinėje teisėje turi vidaus sandorius vienokia ar kitokia forma. 22 ES šalys atsakė, kad turi.
Aš būčiau linkęs labai griežtai reglamentuoti vidaus sandorių sudarymo klausimus įstatymu, griežčiau, nei yra dabar reglamentuojama. Dabar yra reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas, yra sąlygos, kurias reikia išpildyti. Jei įmanoma, griežtai, aiškiai ir skaidriai reglamenuoti vidaus sandorių sudarymo tvarką ir aplinkybes, aš būčiau už tai, kad jie būtų.
Jeigu kitos institucijos, pavyzdžiui Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba sako, kad to padaryti neįmanoma arba tai taps biurokratiniu mechanizmu ir nebus aišku, kas ką turės vertinti, tada aš pritarčiau, kad tos išlygos nebūtų. Vis dėlto, mano mąstymas yra griežčiau, aiškiau ir skaidriau reglamentuoti, bet palikti.
– Viena iš opiausių šalies problemų yra alkoholio vartojimas ir jo daroma žala. Jums kaip ūkio ministrui šis klausimas be kita ko aktualus dėl alkoholio reklamos ribojimų. Ar jūs pritartumėte griežtesniam alkoholio reklamos ribojimui?
– Aš matau, kad mes šalyje turime problemą dėl alkoholio vartojimo mastų, kiekių ir dėl to įvykstančių nelaimių. Aš matau tą problemą, ją suprantu ir nesu tas, kuris teigia, kad statistika meluoja, kad nesame prie daugiausiai išgeriančių. Kaip politikas ir Vyriausybės narys aš pritariu, kad turime imtis priemonių alkoholio vartojimo mažinimui.
Tos priemonė gali būti įvairios. Vienas dalykas yra mokestiniai klausimai, akcizai, kitas dalykas gali būti tas pats reklamos draudimas. Bet tuo pačiu nereikia pamiršti, kad turime investuoti į prevenciją, sveikatinimo programas. Jei mes žmones orientuosim į sveiką gyvenseną, į sportavimą, tai jie automatiškai greičiausiai nevartos alkoholio. Mes dabar dažnu atveju imame alkoholį ir bandome jį vartojančius kažkaip apriboti.
Suprasdamas problemą ir tai, kad sprendimo keliai yra įvairūs, aš noriu matyti pilną veiksmų planą kaip mes tą nepageidaujamą socialinį reiškinį norime sumažinti.
– Šią savaitę yra numatyti jūsų susitikimai su Japonijos ir Izraelio ambasadoriais Lietuvoje. Kodėl būtent šie ambasadoriai yra pirmieji jūsų susitikimų darbotvarkėje?
– Dalis ambasadorių planuoja atvykimą ir nori susipažinti. Japonijos ambasadorius buvo paskutinis, kuris mane aplankė kai dar buvau Jonavos meras. Džiaugiuosi, kad atvykstančių turistų skaičius iš Japonijos auga, su ambasadoriumi mąstome, kad tie skaičiai dar galėtų didėti. Su Izraelio ambasadoriumi aptarsime ekonomines ir turizmo temas, be to, nuo sausio šioje šalyje pradės dirbti mūsų komercijos atašė, tad bus proga pašnekėti apie jo darbo kryptis, prioritetus ir galimybes plėtoti ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį bendradarbiavimą.
– Ačiū už pokalbį.
******************
Vienu iš realiausių kandidatų kitąmet tapti Socialdemokratų partijos pirmininku laikomas M.Sinkevičius yra buvusio susisiekimo ministro, įtakingo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus sūnus. 32-ejų politikas nuo 2011 metų balandžio dirbo Jonavos rajono meru.
Daktaro laipsnį turintis M.Sinkevičius Jonavos taryboje dirbo nuo 2007 metų, nuo 2008 metų kovo iki 2009 metų – mero pavaduotoju. Tuomet jis buvo laikomas jauniausiu šalies vicemeru, o vėliau buvo vienas jauniausių merų.
Praėjusioje kadencijoje ūkio ministru dirbo Evaldas Gustas, kuris 2013-ųjų birželį pakeitė iš pareigų dėl interesų konflikto, kuomet į verslo forumą Kazachstane vyko bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu, atleistą Birutę Vėsaitę.
