LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas antradienį po susitikimo pas prezidentą Gitaną Nausėdą sakė, kad naujausi duomenys rodo, jog keičiasi sergančiųjų amžiaus struktūra.
„Sausio mėnesį 50 metų ir jaunesni sudarė daugiau kaip pusę atvejų, dabar jaunesnių kaip 50 amžiaus grupė užima du trečdalius atvejų. Galima sakyti, kad COVID-19 atvejai jaunėja“, – sakė jis.
M.Stankūno teigimu, prezidentui buvo pristatyti galimi pandemijos vystymosi scenarijai. Ekspertų tarybos narys pabrėžė, kad negalima atmesti ir pesimistinio.
„Jis įmanomas susiklosčius ypač nepalankioms aplinkybėms. Jei jis įvyktų, gal nebūtų toks ūmus, iki 2,5 tūkst. atvejų per dieną, ir nebūtų toks ilgas laike“, – svarstė profesorius.
Tačiau, M.Stankūno teigimu, labiausiai tikėtina, kad matysime nuosaikų atvejų augimą, tai yra gegužę per dieną bus pasiektas 1,5 tūkst. atvejų per dieną skaičius.
„Bet manome, kad vakcinacija padarys savo darbą. Įmanoma tą populiacinį imunitetą pasiekti liepos pirmoje pusėje“, – sakė jis.
Anot M.Stankūno, nėra svarstoma griežtinti karantiną.
„Nežinau, ar tie sugriežtinimai neturėtų priešingo efekto“, – pabrėžė jis, paklaustas, ar nereikėtų griežtesnio karantino Vilniuje, kur situacija itin prasta.
Tačiau profesorius patikino, kad atvejų skaičių stabilizuotų dabar galiojančių ribojimų paisymas – kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis.
„Tikrai nemanau, kad dabar reikia kažkokių sugriežtinimų, manau, kad jie savo darbą padarė“, – pabrėžė jis.
M.Stankūnas sako, jog dabar vyksta lenktynės su laiku – laukiama, kada savo darbą atliks vakcinavimas.
Lietuva, M.Stankūno teigimu, juodojoje zonoje yra nuo balandžio 17 dienos. Šiuo metu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skaičiuojami 534 atvejai 100 tūkst. gyventojų, tačiau lyginant su pernai rudeniu, augimas yra mažesnis
„Esame paskaičiavę, kad jeigu mes turėtumėme tokią pačią spartą, kaip buvo rudenį, mūsų atvejų skaičius šiandien turėtų siekti apie 2 tūkstančius. Matome, kad toli gražu esame nuo to lygio ir manome, kad šį sulėtėjimą pirmiausia sąlygoja dar vis taikomos karantino priemonės. Aišku, negalime įvertinti tų paskutinių atlaisvinimų, nes dar iš tikrųjų jie statistikoje neatsispindi, bei vakcinacijos, ypač jei mes kalbame apie sveikatos priežiūros darbuotojų vakcinaciją“, – pabrėžė jis.
Dažniau lankosi parduotuvėse
M.Stankūnas pakomentavo ir naujausius gyventojų mobilumo duomenis.
„Google“ mobilumo duomenys rodo, kad gyventojai žymiai dažniau ėmė lankytis maisto prekių parduotuvėse.
„Jei palygintumėme mobilumą šitame segmente su 2020-ųjų sausio mėnesiu, tai matome, kad dabar Lietuvos gyventojai maisto parduotuves lanko bent 30 proc. dažniau, nei tą darė pernai sausio mėnesį.
Matome tam tikrą padidėjimą prekybos centrų mobilumo pirmadienį, antradienį, jei kalbame apie ketvirtadienį, penktadienį, jis realiai grįžo į tą lygį, kuris buvo dar prieš savaitę, prieš prekybos centrų atvėrimą. Galima sakyti, kad prekybos centrų šturmas neįvyko“, – sakė M. Stankūnas.
A.Mickienė: stipri apsauga išlieka ir po pusės metų
LSMU profesorė Auksė Mickienė teigė, kad duomenys rodo, jog po natūraliai persirgtos COVID-19 ligos rizika susirgti antrą kartą per pusę metų sumažėja apie 80 proc.
Tiesa, tai galioja ne visoms amžiaus grupėms – vyresni žmonės įgyja mažesnę apsaugą.
„Vyresni kaip 65 žmonės turi mažesnę apsaugą, ji siekia apie 50 proc. Mes žinome, kad ir persirgusius žmones reikia vakcinuoti“, – kalbėjo ji.
Profesorės teigimu, nėra galutinio atsakymo, ar vakcinuoti žmonės gali nešioti ir platinti virusą juo nesusirgdami.
Mirti nuo ligos po pilnos vakcinacijos, anot jos, galimybė yra itin maža – duomenys rodo, kad yra galimas 1 mirties atvejis iš 1,2 mln. žmonių.
Jos teigimu, „Pfizer“ ir „Moderna“ atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad ir po pusės metų vakcinos apsauga išlieka labai didelė – apie 90 proc.
Paklausta apie svarstymus, kad gali reikėti trečiosios „Pfizer“ vakcinos dozės, ji sakė, kad to pasakyti dabar neįmanoma.
Paklausta, ar gali žmogus jaustis saugiai po pirmos vakcinos dozės, profesorė patikino, kad kurį laiką tikrai ne, nes reikia laiko pakankamam imunitetui susiformuoti.
Antroji dozė, anot jos, reikalinga užtvirtinti susidariusį imunitetą ir užtikrinti ilgesnį jo galiojimą.
„Pirmąsias geras dvi savaites žmogus jaustis ramiai negali. Tačiau praėjus šiam laikui, nelygu kokia vakcina, apsaugos procentas svyruoja nuo 80 proc., nelygu amžiaus grupė“, – sakė ji.
S.Krėpšta: masinė vakcinacija Vilniuje jau vyksta
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta antradienį pareiškė, sprendimo perskirstyti vakcinas ir didžiąją dalį skirti Vilniui logiką galima suprasti, bet sprendimo įgyvendinimas nėra tinkamas.
„Mes girdėjome, kad pranešimas apie mažinamus vakcinų kiekius regionams buvo pateiktas vos prieš kelias valandas iki fakto, miestai turėjo atšaukti suplanuotą skiepijimą. Tai, be abejo, neprisideda prie sklandaus skiepijimo“, – vertino prezidento patarėjas.
Jo teigimu, tai padėtų suvaldyti sistema, kurioje būtų aiškiai įvardinta, kad vadinamosios juodosios savivaldybės gauna daugiau vakcinų.
„Tokia sistema būtų daug prasmingesnė ir nekeltų tiek aistrų“, – įsitikinęs S.Krėpšta.
S.Krėpštos teigimu, labai svarbu yra tai, kad antrąjį vakcinų milijoną gausime gerokai greičiau nei pirmąjį.
„Tai pasieksime per tris kartus trumpesnį laikotarpį (...) Šiuo metu esame ypatingoje kryžkelėje, tikrai esame arti to momento, kad situacija dėl įsibėgėjančio vakcinavimo pradėtų gerėti“, – pabrėžė jis.
Prezidento patarėjo teigimu, antradienio susitikime buvo pristatyta, kad situacija Didžiojoje Britanijoje pradėjo gerėti tuomet, kai buvo paskiepyti 25 proc. žmonių.
Anot jo, to Lietuvoje galime tikėtis birželio pradžioje.
Kalbėdamas apie vietoves, kur situacija pati blogiausia, S.Krėpšta teigė, jog jose padėtis ims taisytis paskiepijus apie pusę žmonių.
Komentuodamas sveikatos ministro Arūno Dulkio kalbas, kad masinė vakcinacija šalyje vyks pagal amžiaus grupes, S.Krėpšta teigė, kad galima sakyti, jog Vilniuje masinė vakcinacija jau prasidėjo, nes čia jau skiepijami 55 metų ir vyresni asmenys.
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie padėtį Vilniaus mieste ir visame regione – epidemiologinė situacija čia yra viena blogiausių šalyje.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 992, kai Lietuvos vidurkis – 539.
Savaitinis naujų atvejų pokytis Vilniuje siekia 6,5 proc. (Lietuvoje – 2,3 proc.), Teigiamų tyrimų dalis Vilniuje sudaro 7,3 proc. (Lietuvoje – 6,3 proc.).
