SET vertinimus dėl omikron atmainos ir rekomendacijas galite rasti čia
„Kaip jau yra įprasta, posėdis prasidėjo nuo trumpos epidemiologinės situacijos apžvalgos. Prezidentui trumpai pristačiau pagrindinius COVID-19 sergamumo ir mirtingumo rodiklius. Juos tikriausiai žinote puikiai. Galėčiau pridėti tiek, kad šio ryto 7 d. naujų COVID-19 atvejų vidurkis jau beveik pasiekė ankstesnį rudens bangos rekordą ir greičiausiai mes dar šią savaitę šturmuosime naujas visų laikų aukštumas. Tačiau stacionare gydomų pacientų skaičius išlieka gana stabilus, o mirčių nuo COVID-19 vidurkis gana neblogai juda žemyn. R(t) rodiklis siekia 1,39 ir tai gana aukšta reikšmė turint tokį didelį užsikrėtimų skaičių“, – feisbuke rašo M.Stankūnas.
Labiausiai serganti amžiaus grupė
Jis akcentuoja, kad pagal amžių šiuo metu absoliučiai daugiausiai atvejų nustatoma 20-49 m. amžiaus grupėje ir tai sudaro 61 proc. visų naujų COVID-19 atvejų per praėjusią savaitę.
„Rudens mėnesiais „lyderiavusi“ vaikų amžiaus grupė dabar yra su 14 proc. trečioje vietoje. Už ją šiek tiek daugiau (20 proc.) yra nustatoma tarp 50-69 m. amžiaus asmenų. O 70 m. ir vyresni sudaro tik 5 proc. Tarp ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų daugumą sudaro neskiepyti: 72 proc. tarp įprastinio gydymo reikalaujančių pacientų ir 82 proc. tarp reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) besigydančių pacientų. Matome, kad šios proporcijos išliko gana stabilios per paskutinius du mėnesius“, – sako profesorius.
Kitų šalių patirtis ir galimi scenarijai
M.Stankūnas teigia, kad antradienio posėdžio metu be Lietuvos epidemiologinės situacijos pristatymo prezidentui G.Nausėdai buvo trumpai pristatyta kitų šalių situacija, akcentuojant hospitalinę pagalbą.
„Jau turimi duomenys iš įvairių šalių (aš apžvelgiau JAV, Australiją ir PAR) rodo, kad omickono atmaina tikėtina sukelia lengvesnę ligos eigą. Mes galime nedrąsiai tikėtis, kad ji pareikalaus mažesnio procento hospitalizacijų tarp visų užsikrėtimų, trumpesnio gydymo laiko ir mažesnio mirčių skaičiaus. Tačiau turint aukštus užsikrėtimo skaičius galime sulaukti gana stipraus spaudimo sveikatos sistemai. Nors dabar Vyriausybė įvardijo, kad ataskaitos tašku tampa RITS lovų užimtumas, tačiau mūsų siūlymas pradėti stebėti bei vertinti ir užsikrėtimų dinamiką tarp sveikatos priežiūros darbuotojų“, – sako profesorius.
Posėdžio metu taip pat buvo pristatyti galimi tolimesni omikrono mutacijos bangos scenarijai, pasidalinta patirtimi iš JK, aptartos rekomendacijos testavimui bei sveikatos priežiūros sistemai, pabrėžta nefarmacinių priemonių (kaip srautų valdymas, kaukės, vėdinimas) svarba.
Abejonės dėl galimybių paso
M.Stankūnas sako, kad posėdžio metu buvo išreikštos abejonės, ar dabartinis galimybių paso (GP) galiojimo principas atliepia omikron bangos realijas.
„Priminsiu, kad GP pagrindiniai principai buvo suformuoti dominuojant alfa atmainai. Manau, kad jis neblogai atliko savo darbą delta bangos metu. Jau gana patikimai galime sakyti, kad vakcinos gana ženkliai mažino ne tik riziką užsikrėsti pačiam, bet ir mažino galimybę perduoti šį virusą kitiems. Tačiau pirminiai duomenys omikrono atmainos atveju rodo gana kuklų galimą jo efektą. Tad kyla pagrįstas klausimas, ar toks GP dar išlieka efektyvia pandemijos valdymo priemone? Ar reikėtų jį koreguoti, o gal atsisakyti jo visai? Ir pan.
Manau, kad būtų sveikintinas žingsnis, jei abiejų tarybų ekspertai bei Vyriausybės atstovai įvertintų Lietuvos patirtį su GP, apžvelgtų naujausią mokslinę literatūrą šiuo klausimu, išanalizuotų mūsų turimus statistinius duomenis bei priimtų reikalingus sprendimus. To ir linkiu“, – sako Sveikatos ekspertų tarybos narys.
