Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dar praėjusią savaitę išreiškė viltį, kad didžiausia Seimo frakcija dėl M.Basčio balsuos vieningai.
„Manau, kad būtų vieningas, kol kas nesvarstėme frakcijoje, bet norėtume būti nesiejami su tokiais asmenimis ir su tokiais veiksmais“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V.Pranckietis.
Jokių argumentų nebuvo. Aš taip norėjau ir balsavau, – sakė K.Glaveckas.
Tačiau vilčiai buvo lemta žlugti. Po pateikimo balsuojant dėl išvadų susilaikė du „valstiečiai“ – S.Jakeliūnas ir Juozas Rimkus. Pastarasis priėmimo stadijoje persigalvojo ir išvadas jau palaikė, o S.Jakeliūnas savo laikėsi iki galo ir visus tris kartus balsuodamas susilaikė.
„Tas balsavimas reiškia, kad mano asmeniniu vertinimu, suformuluotos išvados yra neproporcingos tiems faktams ir tiems abejotiniems M.Basčio ryšiams. Išvada, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. O aš rimtai žiūriu į šią formuluotę ir manau, kad tokios grėsmės tikrai nėra“, – sakė S.Jakeliūnas, dirbęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju 2012–2013-aisiais – būtent tada, kai M.Bastys, komiteto vertinimu, tarpininkavo padėdamas ginti Rusijos branduolinės energetikos koncerno „Rosatom“ interesus.
S.Jakeliūnas sakė, kad pats būdamas A.Butkevičiaus patarėju socialdemokrato M.Basčio išvis nepažinojo ir neprisiminė kada nors su šiuo politiku apskritai kalbėjęsis.
Viešai paskelbtos tokios formuluotės sukuria vertinamąją, politinę aplinką, kurioje sėkmingos apkaltos tikimybė sumažėja, – aiškino S.Jakeliūnas.
Pasak S.Jakeliūno, M.Basčio tuometė veikla ir jo susitikimai gali kelti abejonių, tačiau ne grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Maža to, tokių išvadų priėmimas dabar gali sutrikdyti apkaltos procesą, nes viešai paskelbtos tokios formuluotės sukuria vertinamąją, politinę aplinką, kurioje sėkmingos apkaltos tikimybė sumažėja“, – aiškino jis.
S.Jakeliūnas tikino savo motyvus išdėstęs frakcijai dar prieš balsavimą, todėl pylos už nesuderintą balsavimą negavęs.
„Frakcija laikosi Konstitucijos ir mes balsuojame pagal savo įsitikinimus, pagal sąžinę ir rinkėjus, tai frakcija niekaip nevertino mano šio balsavimo, nors mes prieš tai aptarėme ir aš išsakiau savo motyvus“, – teigė S.Jakeliūnas.
K.Glaveckas: „Norėjau ir balsavau“
Barti negavęs sako ir liberalas Kęstutis Glaveckas, nors per balsavimą dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų taip pat elgėsi kitaip, nei dauguma frakcijos.
„Ko jie turėjo supykti? Juk liberalai esame, o ne kokie fundamentalistai“, – pareiškė politikas.
K.Glaveckas išvadų pateikimo ir svarstymo stadijose išvis nebalsavo, o gal net nebuvo Seimo posėdžių salėje. Per priėmimą jis paspaudė mygtuką „susilaikau“. Tiesa, politikas pripažino, kad tokiam sprendimui paaiškinti argumentų neturi ir nenori ieškoti.
„Jokių argumentų nebuvo. Aš taip norėjau ir balsavau. Aš palaikiau, o kas? Ko aš turiu aiškintis dėl tokios nuomonės? Balsavau. Tą kartą paspaudžiau ne tą, o koks čia skirtumas? Čia spaudimą darote?“ – pyko sulaukęs prašymo išdėstyti savo balsavimo motyvus K.Glaveckas.
Anot jo, susilaikymas tai nėra balsavimas „prieš“, o balsuojančių „už“ ir taip buvo pakankamai.
„Aš galiu savo nuomonę turėti. Kodėl aš turiu jums ją pagrįsti? Tiesiog išklausiau, ką kas kalbėjo ir, mano supratimu, buvo galima ir kitaip daryti tą dalyką, o kaip kitaip daryti, tai aš nežinau. Man kai kurie argumentai dėl susitikimų, nors aš nesusitikinėjau nei su „Rosatom“, nei su kuo nors, bet man atrodo, kad vien susitikimų nepakanka, reikia daugiau kažką įrodyti. Nebuvau įdėmus klausytojas, todėl taip ir balsavau“, – teigė K.Glaveckas.
Antradienį Seimas patvirtino išvadas, kuriose teigiama, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos valstybę ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Už jas balsavo 93, prieš buvo 6, o susilaikė 16 Seimo narių. Balsavimuose išvadų, be „valstiečio“ Stasio Jakeliūno ir liberalo Kęstučio Glavecko, nepalaikė tik socialdemokratai ir „tvarkiečiai“.
