1948 m. vasarį okupacinė sovietų valdžia priėmė visiškai slaptą nutarimą, kuris buvo nukreiptas prieš besislapstančių ar žuvusių partizanų šeimas bei rezistencijos rėmėjus. Tų pačių metų gegužės 22 d. 4 val. ryto tūkstančiai žmonių buvo suvaryti į gyvulinius vagonus ir išvežti į Rusijos gilumą. Operacija truko dvi dienas.
Tremtiniai buvo verčiami alinamai dirbti Sibiro miškų kirtavietėse, aukso ir anglie kasyklose bei statybose, o kai kurios sovietų pramonės įmonės tremtinius užsakydavo kaip vergus.
Iki 1953 m. Sovietų Sąjungoje tremtis naudota kaip priemonė, skirta susidoroti su politiniais priešininkais ir įvaryti gyventojams baimės. Tūkstančiai žmonių atokiuose kraštuose žuvo. Po Stalino mirties didelė dalis tremtinių grįžo į tėvynę, nors ne visiems buvo leista parvykti į gimtąsias vietas.
