Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai skirtas minėjimas, per kurį prisimintas genocido aukų likimas. Akcijoje dalyvavo moksleiviai. Jaunimas aplankė buvusių geto, sinagogos ir masinės žydų žūties vietas. Kiekvienas iš jų kaip atminties ir pagarbos tragiškam žydų bendruomenės likimui ženklą su savimi nešėsi po akmenį.
Rūdininkų gatvėje, Vilniuje, jais buvo išdėliotas žodis „Atmink“. Akmens simbolis pasirinktas neatsitiktinai. Jis kilo iš Izraelyje paplitusios tradicijos kaip atminties simbolį į kapus nešti akmenį, skirtingai nei Lietuvoje − gėles. Tokiu būdu pagerbiami mirusieji.
Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos iniciatyva „Praeities akmens“ minėjime dalyvauja ne tik vilniečiai, iš viso žydų genocido aukas pagerbs beveik penkiasdešimties Lietuvos mokyklų moksleiviai.
„Svarbu, kad minėjime nebūtų tik formaliai atiduodama pagarba aukoms, kad visa tai išliktų ir vaikų sąmonėje bei širdyse. Tai būtų priešnuodis prieš nepakantumą, rasizmą ir antisemitizmą. Būtent nepakantumas tapo genocido priežastimi“, – teigė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams tirti Lietuvoje vykdantysis direktorius Ronoldas Račinskas.
„Mes tikime, jog, įtraukdami jaunimą į tokius minėjimus, mokome juos širdimi, – teigė R. Račinskas. – Moksleiviai ir jų mokytojai, dalyvaudami akcijoje, parodė ne tik pagarbą aukoms, bet ir pademonstravo pilietinę poziciją. Istorinė atmintis yra gyva, kaip gyva pagarba“.
Akcijoje dalyvavo 23 Vilniaus miesto ir rajono mokyklos.
Rugsėjo 23-ioji svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad 1943 metais šią dieną buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje), kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Tai liūdna atmintina diena, kuomet prisimename gyvenusią Lietuvoje didelę žydų bendruomenę. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 220 000 žydų, kurių per karą buvo sunaikinta 95%.
