„Pastangos draugų, bičiulių, kuriems Klaipėda nėra vien miestas prie jūros, bet ir svarbus strateginis miestas. Šita šventė sutelkė visus. Galima pasidžiaugti, kad pasitinkant jubiliejų tai nebus vienos ar dviejų dienų šventė, bet visi metai, kai Lietuva turėtų akcentuoti išskirtinio įvykio svarbą visai Lietuvai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės teigimu, norint sudalyvauti visuose sausio 14-15 dienomis vyksiančiuose renginiuose teks susiplanuoti laiką, taip pat šiltai apsirengti. Vienas tokių renginių – tradicinis naktinis pėsčiųjų žygis, kuris šiemet vyks iš Kretingos į Klaipėdą.
Vyks teatralizuotas šturmas
Klaipėdos arenoje sukakties proga sausio viduryje vyks teatralizuotas koncertas „Mūsų vienas vardas Lietuva“.
Šia proga sostinėje, ant rotušės sausio 15 dieną bus rodomas edukacinis filmukas apie Klaipėdos kraštą. Apie Klaipėdos krašto prijungimą pasakoja kino teatruose jau rodomas filmas „Pūga prie Memelio“. Jis minint sukaktį sausį bus rodomas visose uostamiesčio mokyklose per istorijos pamoką.
„Vienas svarbesnių akcentų, kuris turi sąsają su įvykiais – teatralizuotas prefektūros šturmas. Šie metai, tikiuosi, bus labai arti tos tikrovės savo turiniu, orais. Padės pajausti jausmą, kurį jautė sukilėliai prieš šimtą metų“, – teigė meras.
Šturmo atkūrime dalyvaut ne tik Klaipėdos, bet ir iš kitų miestų bei šalių atvykę klubai.
Anot Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, kuris vadovavo šiai progai paminėti suburtai darbo grupei, intensyvus darbas ruošiantis jubiliejui vyko beveik metus, o pirmieji žingsniai žengti dar 2019-iais . Tam tikrų trikdžių įnešė pandemija.
„Norėjosi, kad būtų ne tik lokalus, bet ir tarptautinis minėjimas“, – sakė A.Cesiulis.
Anot jo, istorikų vertinimu Klaipėdos krašto atsiėmimas buvo vienas žymesnių tartpautinės politikos veiksnių.
„Įvairiose karo mokyklose buvo nagrinėjami tie dalykai, kaip lietuviams pavyko pasiekti tokių rezultatų, po kurių Lietuva tapo jūrine valstybe“, – sakė vicemeras.
A.Cesiulio teigimu minint iškilią sukaktį turima žinių, kad į Klaipėdą iš Niujorko ketinama pargabenti vieno iš Klaipėdos sukilimo karinio vado Jono Budrio-Palavinsko palaikus. Šis asmuo vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, 1923 m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą.
Pasak vicemero, tikėtina, kad pargabenti palaikus pavyks kitais metais, o kur jie galėtų būti perlaidoti kol kas nežinia.
Muzikiniai šimtmečiai
Anot E.Deltuvaitės, kiti metai svarbus ir sukaktimis muzikinėje srityje – minimas šimtas metų pirmajai Lietuvoje Stasio Šimkaus konservatorijai, taip pat šimtas metų Lietuvos violončelės mokyklai.
Savo indėlį numatęs ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, ruošiantis operą „Klaipėda“ bei šokio ir miniatiūrų premjerą.
Kitų metų rudenį turėtų pasirodyti Klaipėdos krašto šimtmečiui skirta komiksų knyga, kuriam tekstą parašė rašytojas, dramaturgas Gintaras Grajauskas.
Jūrų muziejaus Klaipėdoje ketina eksponuoti parodą apie Karinių jūrų pajėgų šaltuosius ginklus.
Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, prisimenant 1923-ųjų Klaipėdos įvykius svarbu įvertinti tuomet tvyrojusią situaciją.
„Pabandykime įsivaizduoti, kas vyksta (…) pinigų biudžeto nebuvo, kariuomenės nebuvo, istorikai, kurie sau leidžia pašmaikštauti sako, kad Lietuva su Klaipėdos kraštu išlindo ir pro adatos skylutę, įvertinant kokia buvo aplinka 1923 metai tampa dar labiau herojiški“, – teigė J.Genys.
Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920–1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.
1923 metais Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 dieną prie Klaipėdos prefektūros. Tuomet žuvo 12 lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas.
