Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotoja, konservatorė, medikė Irena Degutienė, laikinai Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorės pareigas einanti Sonata Jarmalaitė, NVI gydytoja onkologė-chemoterapieutė Monika Drobnienė, Lietuvos urologų draugijos prezidentas Mindaugas Jievaltas bei Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius.
Pasak S.Jarmalaitės, praėjusiais metais pradėta akcija „Minios balsas“, kurioje onkologinėmis ligomis sergančios moterys galėjo pasakyti, parodė, kad yra nemažai sričių, kur pagalbos pacientams dar trūksta.
Beveik 10 kartų ilgiau trunka naujam vaistui pasiekti Lietuvą.
Profesorės teigimu, viena pagrindinių problemų yra psichologinės pagalbos trūkumas. Taip pat ilgos laukimo eilės pristatant diagnozę ir skiriant gydymą. Anot S.Jarmalaitės, moterys taip pat pažymėjo, kad po rekonstrukcijos prašoma padėti pagerinti gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, įsistatant implantus ar įsigyjant peruką. Taip pat respondentės atkreipė dėmesį į didelį reabilitacijos poreikį.
„Tai buvo viešoji konsultacija, ko reikia pacientui. Atsakymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atėjo, kad viskas pas mus gerai“, – konferencijoje sakė S.Jarmalaitė.
Pasak NVI gydytojos M.Dorbnienės, vidutinis 5-erių metų išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu Lietuvoje yra apie 66 proc, kai Šiaurės šalyse – 84 proc.
Tą iš dalies lemia ir tai, kad Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų tenka laukti „labai ilgai“, o kai kurios modernios onkologinių ligų gydymo praktikos mūsų šalyje yra nekompensuojamos.
Anot M.Dorbnienės, taip yra su brangia, tačiau efektyvia taikinių terapija. Jos teigimu, stebėtina, kad Lietuva šios procedūros nefinansuoja, kai terapija yra kompensuojama visose kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Tai sukuria didžiulį nusivylimą valstybe, nepasitikėjimą gydytojais ir sveikatos apsaugos sistema. Tokia psichologinė padėtis nepadeda nei gydytis, nei sveikti“, – pažymėjo specialistė.
Prašo skaidresnio proceso
Pasak Lietuvos urologų draugijos prezidento Mindaugo Jievalto, dėl pastarąjį dešimtmetį taikytų modernių gydymo metodų prostatos vėžys tapo lėtine liga. Tačiau sėkmingai su ja kovoti iki galo vis dar trukdo inovatyvių vaistų stoka.
„Taupyti – nereiškia negydyti! Pavyzdys galėtų būti pažengęs prostatos vėžys. Jei tokius pacientus gydysime inovatyviais vaistais, jiems vidutiniškai ketverius metus neišsivystys metastazės. Tokio žmogaus gyvenimo kokybė bus nepalyginamai geresnė nei to, kuris jau turi metastazių. Be to, žmogų su pažengusiu vėžiu gydyti daug pigiau, nei su metastazėmis“, – teigė profesorius.
Pasak jo, trūkumų įžvelgiama ir valstybės požiūryje į sveikatos politiką. Urologo teigimu, šiam sektoriui turėtų būti skirta didesnė BVP dalis, o finansavimo klausimai – priimami skaidriau.
„Politiniai sprendimai Lietuvoje iki šiol vyksta ne visai skaidriai. Sprendimus, kuriuos priima SAM įvairios komisijos, finansuoti ar nefinansuoti kažkokio gydymo, mes dažniausiai nežinome motyvų“, – tikino jis.
„Norėtųsi paprašyti tų asmenų, kurie priima sprendimus, aiškiau išdėstyti motyvus ir geriau paaiškinti tiek visuomenei, tiek medikams“, – pridėjo profesorius.
Sulygino Lietuvą ir Vokietiją
L.Griškevičiaus teigimu, prieš kelias dienas Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė išgyvenamumo statistiką ir ten buvo pažymėtas 30 proc. mirštamumo nuo onkologinių ligų sumažėjimas. Pasak profesoriaus, Lietuvoje situacija prastesnė.
Jo teigimu, lyginanti pacientą Lietuvoje ir Vokietijoje, inovatyvių vaistų skyrimo trukmė skiriasi 10 kartų.
„Jeigu pasižiūrėtume objektyviai, kiek gi trunka dienų gauti vaistų nuo onkologinių ligų – lietuviui net 902 dienos, o vokiečiui 82 dienos. Beveik 10 kartų ilgiau trunka naujam vaistui pasiekti Lietuvą“, – pažymėjo jis.
Pasak profesoriaus, problematiška padėtis taip pat yra ir su rezervinių vaistų sąrašu. Jame net 14 preparatų yra skirtų onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims. Visgi paskutinį kartą vaistai kompensuoti tik prieš metus.
„Pažangių valstybių praktikos rodo, kad inovacijos gelbsti gyvybes“, – pridėjo jis.
Ministerija džiaugiasi savo pasiekimais
Pirmadienį SAM išplatino pranešimą, kuriame pažymi, kad per pastaruosius keletą metų onkologiniams ligoniams sąlygos gydytis pagerėjo.
„Nauji kompensuojamieji vaistai, brangių tyrimų prieinamumo didinimas, gydymo įstaigų turimos įrangos keitimas modernia, prevencinių programų vykdymo efektyvinimas, psichosocialinės pagalbos onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems plėtra – tai tik dalis naujovių, onkologijos srityje įgyvendintų per pastaruosius kelerius metus. Tikimasi, jos kasmet padidins šansus sveikti šimtams tūkstančių žmonių, susidūrusių su sudėtingais susirgimais“, – rašoma pranešime.
Pasak ministro Aurelijaus Verygos, bendradarbiaujant su pacientų organizacijomis nuolat siekiama gerinti gydymo tvarką.
„Dedame visas pastangas, kad žmogus, užkluptas sudėtingos ligos, turėtų galimybes gauti kokybišką gydymą, reikalingus vaistus. Kartu su pacientų organizacijų atstovais nuolat ieškome būdų, kaip tobulinti sistemą, imamės tų sprendimų, kuriems iki šiol pritrūkdavo ir finansų, ir politinės valios. Tai, kad vaistai, ne vienerius metus buvę rezerviniame sąraše, nes jiems vis pritrūkdavo lėšų, pasieks pacientus, kad ne vienoje gydymo įstaigoje nuo šiol turėsime modernią įrangą, kad pagaliau galime kalbėti apie svarbios psichologinės pagalbos plėtrą – mūsų visų laimėjimas“, – tekste cituojamas ministras A. Veryga.
Pranešime spaudai taip pat pažymėta, kad racionalus lėšų naudojimas per pastaruosius dvejus metus leido į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 75 naujus, iki šiol nekompensuotus vaistus. Iš jų beveik pusė – 33 – skirti onkologinėms ligoms gydyti.
Dargi atkreiptas dėmesys, kad pradėtas gyvendinti dalelių greitintuvo ciklotrono projektas, įsigyti nauji linijiniai greitintuvai bei jiems reikalinga medicinos įranga. SAM taip pat teigia, kad lyginant 2014-uosius ir 2018-uosius ženkliai padidėjo PSDF biudžeto išlaidos ambulatorinėms, stacionarinėms, chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugoms dėl onkologinių ligų.
„Taip pat nuo 1 359,6 tūkst. iki 3 844,2 tūkst. eurų padidėjo išlaidos brangiems tyrimams, t. y., kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), pozitronų emisijos tomografijos su fluorodeoksigliukoze (PET) tyrimams.
Kita svarbi naujovė – dar daugiau mūsų šalies pacientų gali nemokamai naudotis brangiu PET tyrimu. Šis tyrimas suteikia galimybę matuoti, vaizduoti ir palyginti biologinių metabolinių procesų intensyvumą bei kraujotaką įvairiose organizmo ir organų vietose, stebėti jų kitimus. Tai ypač svarbu siekiant efektyviausio ir neuždelsto gydymo kovojant su onkologiniais susirgimais, kurių, Higienos instituto (HI) duomenims, Lietuvoje kasmet daugėja“, – rašoma pranešime.
Kalbėdama apie laukimo eiles, SAM pažymi, kad artimiausiu metu planuojama įdiegti žaliojo koridoriaus sistemą, kada pacientai, kuriems įtariama onkologinė pagalbą, pagalbą gautų greičiau.
Kaip skelbia Lietuvos onkologų draugija ir onkologų klubas, kas penktas Lietuvos gyventojas miršta nuo vėžio. Kasdien net 50 žmonių mūsų šalyje sužino, kad susirgo vėžiu, – 18 tūkstančių kasmet. Vyrus dažniausiai pažeidžia priešinės liaukos vėžys, moteris – krūties vėžys, vaikai dažniausiai kenčia nuo kraujo vėžio. Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst. žmonių.
Pasaulinė vėžio diena minima kasmet vasario 4 dieną.
-
Sergantys prostatos vėžiu: trūksta inovatyvių vaistų ir psichologinės pagalbos
-
Iliuzionistas A.Stonys trejus metus laikosi mitybos, kuri jam padėjo suvaldyti vėžį be agresyvaus gydymo
-
Mokslininkai surado baltymą, kuris trukdo imuninei sistemai naikinti vėžines ląsteles
-
Priešvėžinė protonų terapija rodo privalumus: kur kas geriau už švitinimą
