Ministras taip pat tvirtino, kad Gruzijos ir Ukrainos integracijos į tarptautines organizacijas perspektyvos turi būti aiškesnės.
„Norime priminti pasauliui Rusijos-Gruzijos karo pamoką – tarptautinei bendruomenei užmerkus akis ir skubant normalizuoti santykius su agresore, laiku nesustabdyta Rusija ir vėl įvykdė agresiją prieš kitą suverenią kaimyninę šalį. Siekdami atkartoti savo valstybių vadovų 2008 metų kelionės dvasią, šįkart nebegalėjome nusileisti Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas L.Linkevičius.
Ministras BNS taip pat sakė, kad Gruzijai labai svarbi parama kelyje į Vakarų tarptautines organizacijas, bei teigė, kad šiuo klausimu daroma nepakankamai.
„Ne tik pasmerkimas svarbu, bet ir parama Sakartvelui kelyje į euroatlantines struktūras. Ir čia mes iš tikrųjų turėtume padaryti žymiai daugiau, nes iki šiol dėl įvairių subjektyvių ir kitokių priežasčių tiek Sakartvelas, nei Ukraina neturi europinės perspektyvos mūsų dokumentuose, politinėse nuostatose. Kai kurios šalys mano, kad tai yra per daug jautru ir per daug provokatyvu“,– telefonu iš Gruzijos sakė ministras, vartodamas alternatyvų šalies pavadinimą.
„Manau, kad tai yra klaida ir tokia pati panaši klaida kaip buvo ir 2008-aisias metais, kuomet NATO viršūnių susitikime mes nesuteikėme narystės veiksmų plano tiek Sakartvelui, tiek ir Ukrainai ir netrukus po to prasidėjo karo veiksmai“, – pridūrė jis.
Ministras Gruzijoje lankosi su Lenkijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais Jaceku Czaputowicziumi ir Edgaru Rinkevičiumi bei Ukrainos vicepremjeru Pavlo Rozenko.
„Šiandien būdami Tbilisyje, mes primename pasauliui liūdną realybę: prabėgus dešimtmečiui, dvidešimt procentų Sakartvelo, suverenios Europos valstybės teritorijos tebėra atplėšta ir okupuota, o su agresore Rusija sudaryti tarptautiniai susitarimai neveikia. Rusija iki šiol neįgyvendina 2008 metų rugpjūčio 12 dienos susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, neatitraukia savo kariuomenės“, – teigė L.Linkevičius.
Jis tvirtino, kad šis vizitas taip pat yra priminimas Rusijai, kad jos vykdomi veiksmai yra nepriimtini Vakarų bendruomenei.
L. Linkevičius vizito metu informavo, kad Lietuva, solidarizuodamasi su Gruzija, į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus okupuotuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose.
Į Lietuvą atvykti negalės atvykti keliasdešimt asmenų, minimų Gruzijoje neseniai patvirtintame vadinamajame Otchozorijos-Tatunašvilio sąraše.
Gruzinai Giga Otchozorija ir Archilas Tatunašvilis buvo nužudyti okupuotose šalies teritorijose, o Tbilisis dėl to kaltina Rusijos tarnybas ir joms talkinusius vietos pareigūnus.
Pasak užsienio reikalų ministro, Gruzijos vadovai įvertino šį Lietuvos žingsnį. Lietuva tapo pirma po Gruzijos tai padariusia valstybe.
Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos atstovai susitiko su Gruzijos ministru pirmininku, parlamento pirmininku, lankėsi prie okupacinės linijos su Pietų Osetijos regionu.
Jie taip pat paskelbė bendrą pareiškimą, kartu su Gruzijos vadovais ir Vyriausybės nariais dalyvavo apskrito stalo diskusijoje „10 metų po Rusijos–Sakartvelo karo“ bei žuvusiųjų pagerbimo ir atminimo ceremonijoje. Politikai dar planuoja susitikti su Gruzijos prezidentu
Po 2008 metų karo Maskva nepriklausomomis pripažino praėjusiame amžiuje apie atsiskyrimą paskelbusią Pietų Osetiją ir kitą atskilusį regioną – Abchaziją.
Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
