Kaip nurodoma pranešime, dėl to sutarta penktadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministerijų delegacijų susitikime.
ŠMSM skelbia, kad nuostata dėl egzamino įtvirtinta Bendrųjų programų atnaujinimo gairių pakeitimuose. Sutarta, kad 2022-ieji bus pasirengimo pradžios valstybiniam brandos egzaminui metai.
Nuo kurių metų valstybinį gimtosios kalbos egzaminą laikys tautinių mažumų mokyklų abiturientai, dar bus tariamasi su tautinių mažumų bendruomenėmis, skelbia ministerija. Šiuo metu tautinių mažumų moksleiviai gali rinktis tik mokyklinį gimtosios kalbos egzaminą.
„Klausimą dėl valstybinio gimtosios kalbos egzamino ne kartą kėlė tautinių mažumų atstovai, tokio įsipareigojimo buvo prieita ir dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos ministrų veiksmų plane dėl švietimo“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak pranešimo, susitikime su Lenkijos švietimo ir mokslo ministerijos delegacija buvo kalbėta ir apie Lietuvos pusės lūkesčius dėl švietimo situacijos Suvalkų krašte – primintas prašymas skirti patalpas ir finansavimą, kad būtų atidaryta pradinė mokykla.
„Dėkojame Lenkijos valstybei už pagalbą ir geranoriškumą kuriant Suvalkuose lietuvių švietimo ir kultūros centrą, kuriame jau veikia vaikų darželis. Tačiau jau dabar reikia galvoti apie perspektyvą – pradinės lietuviškos mokyklos atidarymą. Todėl prašome skirti patalpas ir finansavimą“, – sakė viceministras Ramūnas Skaudžius.
Pasak ministerijos pranešimo, šiuo metu darželį Suvalkuose lanko 22 vaikai. Planuojama, kad 2023 metais galėtų pradėti veikti pradinė 1–3 klasių mokykla, prognozuojamas nuoseklus jos augimas.
Lietuvoje veikia 106 tautinių mažumų mokyklos ir darželiai, kuriuose ugdoma lenkų kalba. Lenkijoje veikia keturios lietuviškos mokyklos ir du lietuviški darželiai.
